Dirbtinė aplinka, sukurta naudojant kompiuterių aparatinę įrangą ir programinę įrangą ir perteikiama žmogui taip, kad jis jaustųsi tarsi natūralioje aplinkoje.

Žmogus, norintis patirti virtualiąją realybę, turi dėvėti specialią įrangą: duomenų pirštines, ausines ir akinius, kuriais gaunami signalai iš kompiuterio ir perduodami žmogui, taip sužadinant bent tris iš penkių jo pojūčių. Ši įranga taip pat stebi žmogaus veiksmus ir į juos reaguoja. Pavyzdžiui, akiniai seka akies judesius ir atitinkamai keičia žmogaus matomą vaizdą.

Kol kas virtualiąją realybę kuriančios kompiuterinės sistemos yra brangios ir naudojamos tik mokslinių tyrimų laboratorijose.

Terminas „virtualioji realybė“ vartojamas ir apskritai norint apibūdinti kompiuteriu sukurtą virtualų vaizdą, net jei šis vaizdas pateikiamas tekstu ar paprasčiausiomis grafinėmis priemonėmis.