1. Kintamasis dydis, kurio reikšmė priklauso nuo kitų dydžių – argumentų.

2. Programos, įrenginio, įtaiso arba jų komponento viena iš paskirčių arba atliekamų veiksmų.

3. Programavimo kalbos konstrukcija, atliekanti savarankiškus veiksmus, kurių rezultatas išreiškiamas viena reikšme.

Pradiniai duomenys (argumentai) perduodami parametrais. Kai funkcija įvykdoma, kreipinio vietoje atsiranda funkcijos reikšmė. Todėl kreipinys į funkciją rašomas reiškinyje. Funkcijos skirstomos pagal jų rezultato reikšmės tipą į aritmetines, logines ir pan.

Pavyzdžiai: aritmetinė funkcija, bibliotekinė funkcija, funkcijos parametrų sąrašas, įdėtinė funkcija, išorinė funkcija, kreipinys į funkciją, loginė funkcija, maišos funkcija, rekursinė funkcija, standartinė funkcija, vidinė funkcija.

Plg. procedūra.