Teksto dalis, sudaryta iš tarpusavyje susijusių sakinių, išreiškiančių vientisą mintį ir apipavidalinta taip, kad būtų matomos ribos tarp pastraipų: prasideda nauja, dažniausiai įtraukta eilute, atskiriama didesniais tarpais nuo gretimų pastraipų (palyginti su atstumais tarp tos pačios pastraipos eilučių).

Grynojo teksto pastraipos formuojamos rankiniu būdu: pirmosios eilutės įtrauka padaroma iš tabuliavimo arba tarpo ženklų, tarp gretimų pastraipų įterpiama tuščia eilutė. Raiškiojo teksto pastraipa turi savo parametrus: atstumą nuo gretimos pastraipos iš viršaus ir iš apačios, eilučių lygiavimą, įtraukas ir kt., baigiasi pastraipos simboliu, kuris gali būti rodomas ekrane, bet nespausdinamas.

Kompiuteryje dažniausiai vaizduojama viena ilga ženklų eilute. Jei reikia ją rodyti ekrane arba spausdinti, tai ji suskaidoma į eilutes, telpančias į ekrano arba puslapio plotį.

Pavyzdžiai: neskaidyti pastraipos, pradėti naują pastraipą, tarpas tarp pastraipų.