Skyriaus branduolys ir tematika pradėjo formuotis 1975 m. rudenį, kai į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyrių mokslo žinių pasisemti atėjo dvi Vilniaus universiteto trečio kurso studentės Valentina Piekaitė (Dagienė) ir Alma Baliūnaitė (Petrauskienė). Jas sudomino vyresniojo mokslinio bendradarbio Gintauto Grigo tematika, kuris tuo metu buvo išleidęs keletą knygų apie programavimo kalbas (Algol 60, Fortan, PL/1), paskelbęs mokslinių darbų iš programavimo kalbų. Taip susiformavo trijų asmenų programavimo metodikos grupė.

1 pav. Valentina Dagienė, Alma Petrauskienė, Gintautas Grigas

Visi turėjome vieną stalą, bendrame kambaryje su kito skyriaus darbuotoju Liudu Stupeliu. Esant ploto stygiui į kambarį laikinai buvo įkeltas to paties skyriaus darbuotojas Rolandas Markevičius. Besiklausydamas grupės diskusijų pamažu įsitraukė į jos tematiką. Laikinumas baigiasi tuo, kad 1981 m. apgynė disertaciją iš šios grupės tematikos – abstrakčiųjų duomenų tipų. 1978 m. Alma ir Valentina baigė Vilniaus universitetą. Nuo rugpjūčio mėn. abi pradėjo dirbti Institute. Tyrėme abstrakčiųjų duomenų tipų specifikavimo ir realizavimo problemas. Link realizacijos buvo einama dviem kryptimis: panaudojant esamų programavimo kalbų galimybes ir kuriant naujas kalbas bei jų transliatorius. Pirmasis uždavinys buvo paprastesnis. Buvo sukurtas programavimo stilius panaudojant klasterių modelį PL/1 kalboje (G. Grigas, 1980) bei asembleryje (R. Markevičius, 1981). Parengėme programavimo mokymo metodiką ir ją išbandėme dvejus metus veikusioje eksperimentinėje neakivaizdinėje mokykloje. Po sėkmingo eksperimento 1981 m. buvo įkurta visą Lietuvą apimanti Jaunųjų programuotojų mokykla.

2 pav. Jaunųjų programuotojų mokyklos emblema

Suprojektavome mokymui skirtą Paskalio kalbos transliatorių tuo metu populiarumą įgyjančioms Vieningos sistemos skaičiavimo mašinoms.

3 pav. Knyga apie Paskalio kalbą ir jos transliatorių

   Sektoriaus įkūrimas ir tolesnė padalinio raida

Institutas turėjo galingas BESM serijos mašinas (BESM-2, BESM-4, BESM-6), gerai tinkančias sudėtingų skaičiavimų reikalaujantiems moksliniams skaičiavimams. Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyrius 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti tinklinio planavimo ir valdymo programinę įranga Vieningosios sistemos skaičiavimo mašinoms (ES-1020, ES-1045 ir kt.), geriau tinkančios uždaviniams, kuriuos sprendžiant reikėjo apdoroti didelį duomenų kiekį, bet skaičiavimai buvo paprastesni. Todėl buvo nuspręsta įsigyti vieną iš šios sistemos mašinų ES-1045.

BESM serijos mašinų sisteminės programinės įrangos priežiūra rūpinosi Programinės įrangos skyrius. Tačiau analogiškus darbus daryti naujai mašinai nesutiko – trūko žmonių, nebuvo patirties. Todėl buvo nuspręsta Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyriuje programavimo metodikos grupės pagrindu įkurti Sisteminio programavimo sektorių, kuriame būtų tęsiami šios grupės pradėti teoriniai ir metodiniai darbai, bet papildomai atliekami ir mašinos ES-1045 sisteminės programinės įrangos tvarkymo ir priežiūros darbai.

Sektorius buvo įkurtas 1981 m. birželio 9 d. Jį sudarė visi programavimo metodikos grupės darbuotojai: Vilius Askoldavičius, Valentina Dagienė, Rimantas Dagys, Gintautas Grigas, Zita Kuralavičiūtė, Rolandas Markevičius ir Alma Petrauskienė, ir dar du jauni darbuotojai jau pradėję dirbti su minėtos mašinos operacine sistema: Romualdas Jonušas ir Vytautas Rėkus. Sektoriaus vadovu paskirtas Gintautas Grigas. Į sektorių taip pat buvo priimtas tais metais į institutą paskirtas jaunasis specialistas Gediminas Stirbys, o kiek vėliau – patyręs Vieningosios sistemos mašinų operacinių sistemų žinovas Algimantas Oškinis, tapęs sisteminių programuotojų, tvarkančios šios sistemos programinę įrangą, grupės vadovu.

1984 m. balandžio 24 d. sektorius pertvarkytas į savarankišką Sisteminio programavimo skyrių.

1985 m. pagrindinė skyriaus dalis persikelia į naują pastatą Akademijos g. 4. Senose patalpose (Goštauto g. 12) liko sisteminių programuotojų grupė, nes ten pasiliko ir skaičiavimo mašina su jų tvarkoma operacine sistema.

Sisteminio programavimo grupės darbo pobūdis gerokai skyrėsi nuo likusios (ir didesnės) skyriaus dalies ir turėjo daugiau bendrumo su Skaičiavimo centro – neoficialaus instituto struktūrinio vieneto, jungiančio keletą padalinių, – tematika. Todėl grupė dirbo savarankiškai, vadovaujama Algimanto Oškinio. Grupės autonomija dar padidėjo kai kita skyriaus dalis išsikėlė į naują pastatą. 1988 m. ši grupė iš Sisteminio programavimo skyriaus perkelta į Programinės įrangos skyrių.

Dirbant su abstrakčiaisiais duomenų tipais buvo idėja sukurti programavimo kalbą, pagrįstą abstrakčiaisiais duomenų tipais, ir jos transliatorių. Tačiau tuo metu pasirodė visų dėmesį patraukianti nauja didelių galimybių programavimo kalba Ada, turinti ir abstrakčiuosius duomenų tipus. Dėmesys nukrypo į ją. Buvo įsijungta į tuo metus Maskvoje susikūrusios Ados grupės veiklą. Joje turėjome ir savo „ambasadorę“ Almą Petrauskienę, kuri 1982–1983 m. stažavosi TSRS Mokslų Akademijos Skaičiavimo centre. 1982 m. lapkričio mėn. surengtas Ados grupės seminaras Vilniuje. Tačiau ši veikla palaipsniui blėso, nes buvo įsitikinta, jog Ados kalba yra per daug sudėtinga, kad rastų platesnį praktinį taikymą. Apsiribota programavimo stiliaus tyrimais su tikslu visa tai panaudoti programavimo mokymui.

Praktinių darbų centras buvo Jaunųjų programuotojų mokykla. Buvo rengiama mokomoji medžiaga šios mokyklos klausytojams. Išleistos knygos tiko visiems savarankiškai besimokantiems programavimo. Šioje srityje daug pasidarbavo Kęstutis Augutis, Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Audronė Klupšaitė.

4 pav. Kęstutis Augutis (1955–1998)

Nuo 1984 m. intensyviai ruošiamasi informatikos mokymui vidurinėse mokyklose. 1985 m. informatika pradėta dėstyti kai kuriose mokyklose, o nuo 1986 m. – visose Lietuvos mokyklose. Mokykloms buvo labai reikalinga metodinė parama. Skyriaus darbuotojai buvo įgiję nemažą programavimo mokymo patirtį dirbdami jų tvarkomoje Jaunųjų programuotojų mokykloje. Todėl su entuziazmu ėmėsi padėti mokykloms. Buvo organizuojami seminarai ir teikiama metodinė pagalba mokytojams. 1986 m. pradėtas leisti Viktoro Dagio redaguojamas žurnalas „Informatika“.

5 pav. „Informatika“ Nr. 1

Visa tai lėmė, kad informatikos mokymas Lietuvoje vyko sklandžiai ir galėjo būti pavyzdžiu kitiems. Dėl to Lietuva (o konkrečiau – MII) buvo parinkta vienu iš keturių tuometinėje Sovietų Sąjungoje organizuotų centrų, rengiančių gabių mokinių informatikų vasaros stovyklas – praktikumus (kiti centrai: Pereslavlyje Zalieske (Maskvos sritis), Simferopolyje ir Novosibirske).

1986–1987 m. per Lietuvos televiziją buvo transliuojamos mokomosios informatikos laidos. Laidos vedėjas buvo Viktoras Dagys, laidų scenarijus rašė jis pats, o taip pat Valentina Dagienė ir Gintautas Grigas.

Valentina Dagienė ir Gintautas Grigas, turėdami programavimo mokymo patirtį, parengė pirmąjį informatikos vadovėlį (1991), uždavinyną (1992), metodinę knygą mokytojams (1992). Tęsiamas Jaunųjų programuotojų mokyklos darbas, ji tobulinama atsižvelgiant į kompiuterijos pažangą bei informatiką mokyklos kurse (Kęstutis Augutis, Valentina Dagienė, Viktoras Dagys).

6 pav. Informatikos vadovėlis

7 pav. Metodinė knyga mokytojams

1993 m. Valentina Dagienė apgynė daktaro disertaciją „Algoritmavimas vidurinėje mokykloje“.

1993 metų pradžioje skyriaus pavadinimas pakeičiamas į „Programavimo metodologijos skyrius“. Vis daugiau dėmesio skiriama mokymo metodikos problemoms. Tai aktualu, nes atkūrus Nepriklausomybę imta reformuoti švietimo sistemą, reikėjo kurti informatikos mokymo programas, vadovėlius, mokomąsias knygas, rengti mokytojams kursus, skaityti paskaitas. Ypač reikėjo išsiaiškinti, kas padaryta pasaulyje, kuria kryptimi pasukti informatikos mokymą Lietuvos mokyklose. Kadangi turėta daug patirties programavimo mokymo srityje (Jaunųjų programuotojų mokykla jau gyvavo daugiau kaip dešimtį metų), tai pirmiausia buvo užsiimama programavimo ir algoritmavimo metodika. Kiek vėliau tiriamųjų darbų kryptys plėtėsi, apėmė įvairius informatikos ir informacinių technologijų mokymo aspektus.

Buvo lietuvinama mokymui reikalinga programinė įranga. Pirmąją programą sulietuvino Valentina Dagienė kartu su Ričardu Ališausku 1995 m. Tai buvo programa „Logo Writer“, veikusi operacinėje sistemoje DOS. Vėliau buvo sulietuvintos „Windows“ sistemoje veikiančios Logo programos: „Komenskio Logo“ (1998) ir „Imagine Logo“ (2006), o taip pat daugelis kitų mokymui skirtų programų.

Kartu buvo nagrinėjamos ir sprendžiamos lietuviškų rašto ženklų problemos kompiuteriuose. Mokslinių straipsnių šia tematika paskelbė Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Rimas Misevičius.

Skirtingų koduočių suderinamumas tarp operacinių sistemų DOS ir „Windows“ elektroniniame pašte buvo išspręstas sulietuvinus pašto programą „Demos Mail“ (1998 m., Jūratė Aušraitė, Gintautas Grigas ir Tomas Laurinavičius). Apie lietuviškų rašmenų problemas ir jų sprendimus įvairiose el. pašto programose nuolat informavo visuomenę Viktoras Dagys kartu su Ryčiu Umbrasu tinklalapyje „Lietuviški rašmenys elektroninio pašto laiškuose“.

Viktoras Dagys ir Gintautas Grigas dalyvavo rengiant 2000 m. išleistus koduočių ir klaviatūros Lietuvos Respublikos standartus, taip pat Europos standartų komiteto CEN techninio komiteto TC 304 veikloje rengiant Europos lokalę (Eurolocale) 1998–2001 m.

Apie 2001 m. susiformavo programinės įrangos lokalizavimo ir internacionalizavimo mokslinė kryptis. Vėliau iš šios tematikos parengė ir 2007 m. apgynė daktaro disertaciją Rimgaudas Laucius „Kompiliatorių internacionalizacija“ - Tatjana Jevsikova 2009 m. apgynė disertaciją „Internetinės programinės įrangos lokalizavimas“.

Atsiranda vis daugiau mokslinių darbų ir informatikos mokymo. Dėl to informacinis-metodinis leidinys „Informatika“ 2000 m. pertvarkomas į mokslinį žurnalą „Informatika“. Buvo leidžiamas dvejus metus (2000 ir 2001), išėjo keturi numeriai (35–38).

8 pav. „Informatika“ Nr. 2 (38)

2002 m. sausio 2 d. skyriaus vadove skiriama Valentina Dagienė. Kadangi skyriuje vis daugiau dėmesio skiriama informatikos mokymui, tai pakeistas ir jo pavadinimas – tapo Informatikos metodologijos skyriumi.

Nuo 2002 metų leidžiamas tarptautinis mokslinis žurnalas „Informatics in Education“ (redaktorė Valentina Dagienė). Pradžioje išėjo vienas numeris per metus, vėliau pradėta leisti po du numerius kasmet.

Skyrius tvarko nuo 2004 m. Institute įkurtos Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisijos darbą. Komisijos pirmininkė Valentina Dagienė, sekretorius Modestas Rimkus, vėliau – Anita Juškevičienė.

2005 m. kovo 1 d. prie skyriaus prijungta Kompiuterinės lingvistikos grupė (anksčiau buvusi Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorija). Grupės vadovė – Snieguolė Meškauskienė.

10 pav. IMS 2005 m. gruodžio mėn.

Stovi (iš kairės į dešinę): Viktoras Dagys, Gediminas Pulokas, Jūratė Skūpienė, Modestas Rimkus, Antanas Grincevičius, Aleksej Pozniakov, Romas Bitinas, Gintautas Grigas, Rimgaudas Laucius, Remigijus Andžius, Snieguolė Meškauskienė, Robertas Stunžinas, Valentinas Černiauskas.
Sėdi: Eglė Jasutė, Tatjana Jevsikova, Valentina Dagienė, Giedrė Svetikienė, Rasa Ališauskienė.

2005 m. Valentina Dagienė sėkmingai habilitavosi Vytauto Didžiojo universitete. Tema: „Informacinė kultūra bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo turinio ir mokymosi proceso modeliavimas“.

11 pav. V. Dagienės habilitacinio darbo gynimo komitetas
(iš kairės į dešinę): Vytautas Šernas, Feliksas Ivanauskas, Rimantas Laužackas, Aleksandras Targamadzė, Marija Barkauskaitė, Margarita Teresevičienė, Gintautas Dzemyda, Kęstutis Pukelis.

2007 m. Valentinai Dagienei suteikta Nacionalinė premija už darbų ciklą „Informacinės technologijos bendrajam ugdymui: diegimo krypčių formavimas, mokomosios programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas (1990–2006 m.)“.

Skyriaus tematika buvo įvairi, besikeičianti priklausomai nuo dinamiškai kintančių visuomenės poreikių ir mūsų galimybių. Dominavo praktiniai, taikomieji darbai, į kuriuos buvo orientuojami ir teoriniai darbai. Kiekviena stambesnė veikla turėjo savo istoriją. Jų raidą numatyta apžvelgti atskiruose tinklalapiuose:

• Eksperimentinė neakivaizdinė jaunųjų programuotojų mokykla
• Jaunųjų programuotojų mokykla
• Paskalio transliatorius
• Žurnalas „Informatika“
• Olimpiados
• Konkursai
• Bebras

Išsamiau aprašyta tai, kas įvyko antrajame tūkstantmetyje. Šis tūkstantmetis pateiktas epizodiškai. Įvykiai neseni, jie dar mūsų atmintyje. Tikimės, kad apie juos dar parašysime.

    Svarbesnės datos

    Priešistorė

1975 m. ruduo. Vilniaus universiteto trečio kurso studentės Valentina Piekaitė ir Alma Baliūnaitė įsijungė į programavimo kalbų tyrimus Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyriuje.

1977-09-08. Programavimo neakivaizdinės mokyklos iniciatyvinės grupės (VISI (VGTU), MKI (MII), VVU (VU), KPI (KTU)) pasitarime numatytos mokyklos įkūrimo gairės.

1978-08-01. Į darbą priimtos Valentina Piekaitė (Dagienė) ir Alma Baliūnaitė (Petrauskienė)

1979-05-08. Pradėjo veikti MII suprojektuotas Paskalio kalbos transliatorius Vieningosios sistemos skaičiavimo mašinų operacinėje sistemoje DOS.

1979 m. lapkritis. Eksperimentinės neakivaizdinės jaunųjų programuotojų mokyklos veiklos pradžia: išsiųsta mokomoji medžiaga ir užduotys į 10 Lietuvos mokyklų.

1980-10-24. Paskalio transliatoriaus panaudojimas išplito už Lietuvos ribų – transliatorius išverstas į rusų kalbą ir perduotas Petropavlovsko pedagoginiam universitetui (Kazachstanas).

1981-01-27. Jaunųjų programuotojų mokyklos, apimančios visą Lietuvą, veiklos pradžia: dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ išspausdinta pirmoji programavimo pamoka.

    Informatikos metodologijos skyrius

1981-06-09. Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyriuje įkuriamas Sisteminio programavimo sektorius, jo vadovu skiriamas dr. Gintautas Grigas. (Matematikos ir kibernetikos instituto direktoriaus įsakymas Nr. 95).

1981-12-04. Rolandas Markevičius Kauno politechnikos institute apgynė disertaciją iš abstrakčiųjų duomenų tipų realizavimo asembleryje (vadovas G. Grigas).

1982-04-28. Gediminas Stirbys paleido Paskalio transliatorių, jo paties perkeltą į Vieningosios sistemos operacinę sistemą OS.

1982-06-07. Dviem dideliais furgonais į Institutą atvežė elektroninę skaičiavimo mašiną ES-1045.

1982-11-10–12. Skyriaus organizuotas programavimo kalbos „Ada“ grupės seminaras Vilniuje.

1983-06-07. Pirmą kartą sugeneruota skaičiavino mašinos ES-1045 operacinė sistema OS.

1984-01-28. Už Paskalio kalbos transliatorių Valentinai Dagienei, Almai Petrauskienei ir Gediminui Stirbiui paskirta Lietuvos komjaunimo premija („Komjaunimo tiesa“, 1984-01-28).

1985-03-05. Pagrindinė sektoriaus dalis persikelia į naują pastatą Akademijos g. 4.

1984-04-24. Sektorius pertvarkytas į savarankišką Sisteminio programavimo skyrių.

1986-08-26–28. Instituto namelyje ant plausto Želvos ežere (Molėtų raj.) vyko stovykla seminaras transliatorių projektavimo tematika.

1986-09-18. Išleistas pirmasis žurnalo „Informatika“ numeris 4.000 egz. tiražu.

1987-01-19. Leidykloje „Prosveščenije“ (Maskva) išleistas Gintauto Grigo knygos „Programavimo pradmenys“ vertimas į rusų kalbą 257.000 egz. tiražu.

1987-06-30. Pradėta naudotis asmeniniu kompiuteriu – gauta prieigą prie kompiuterio IBM PC XT Skaičiavimo metodų skyriuje.

1988-04-05. Sisteminio programavimo grupė perkelta į Programinės įrangos skyrių (Nutarta Skaičiavimo centro susirinkime).

1990-09-20. Skyriui paskirtas pirmas kompiuteris IBM PC.XT su 640 kB operatyviosios atminties ir 40 MB standžiuoju disku.

1991-07-05. Pirmas kompiuterinis ryšys su Giedriaus Zlatkaus kompiuteriu. Iš ten perrašėme failą – instrukciją, kaip naudotis modemu.

1991-07-11. Pirmas kompiuterinis ryšys su kitu miestu – Druskininkais.

1993 m. Skyriaus pavadinimas keičiamas į „Programavimo metodologijos skyrius“.

1993. Valentina Dagienė apgynė daktaro disertaciją „Algoritmavimas vidurinėje mokykloje“ (vadovas G. Grigas).

1995. Išleistas pirmas aiškinamasis kompiuterijos žodynėlis (V. Dagys, A. Klupšaitė, A. Žandaris. Informatika ir kompiuterių įranga. Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlis. Baltic Amadeus, Vilnius, 1995).

1998. Sulietuvinta el. pašto programa „Demos Mail“ ir išspręstas koduočių suderinamumas sistemose DOS ir „Windows“ (Jūratė Aušraitė, Gintautas Grigas, Tomas Laurinavičius).

2000-07-06. Valentina Dagienė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

2000-12-21. Lina Markauskaitė apgynė daktaro disertaciją „Kompiuterinių mokymo formų bendrojo lavinimo mokykloje analizė“ (vadovė V. Dagienė).

2002-01-02. Skyriaus vadove skiriama dr. Valentina Dagienė.

2002-02-27. Skyriaus pavadinimas keičiamas į „Informatikos metodologijos skyrius“.

2002-11. Išleistas pirmasis tarptautinio mokslinio žurnalo „Informatics in Education“ numeris (redaktorė V. Dagienė).

2004. Institute įkurta Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisija. Komisijos pirmininkė Valentina Dagienė, sekretorius Modestas Rimkus, kiti nariai iš Skyriaus: Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova.

2004 ruduo. Pirmą kartą surengtas informacinių technologijų konkursas moksleiviams „Bebras“ (vadovė V. Dagienė). Rengiamas kasmet. Išplito į daugelį valstybių.

2005. Valentina Dagienė atliko habilitacinę procedūrą „Informacinė kultūra bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo turinio ir mokymosi proceso modeliavimas“.

2005-03-01. Į Skyrių perkelta Kompiuterinės lingvistikos grupė (anksčiau buvusi Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorija). Grupės vadovė – Snieguolė Meškauskienė.

2005. Išleistas Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova).

2006 m. pradėtas leisti Valentinos Dagienės redaguojamas tarptautinis žurnalas „Olympiads in Informatics“ (anglų k.), po vieną numerį kasmet.

2007-09-21. Rimgaudas Laucius apgynė daktaro disertacija „Kompiliatorių internacionalizavimas“ (vadovė V. Dagienė).

2007 m. Valentinai Dagienei suteikta Nacionalinė premija už darbų ciklą „Informacinės technologijos bendrajam ugdymui: diegimo krypčių formavimas, mokomosios programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas (1990–2006 m.)“.

2009-12-28. Tatjana Jevsikova apgynė daktaro disertaciją „Internetinės programinės įrangos lokalizavimas“ (vadovė V. Dagienė).

2012-01-29. Parašyta ši skyriaus istorija.