ECDL kompiuterinis raštingumas ir mažaraščiai

Anita Juškevičienė

Kompiuterių daugėja. Vis daugiau žmonių nori įgyti kompiuterinį raštingumą. Vadinasi, ir vis daugiau ieško kur galima įgyti tokių žinių. Šiuo metu, Lietuvoje, populiariausi kursai yra tie, kuriuos sėkmingai baigus gaunamas Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (ECDL). Svetainėje „ECDL Lietuva“ (www.ecdl.lt) rašoma, kad šis dokumentas įrodo, kad jo savininkas išlaikė teorinį egzaminą, įvertinantį informacijos technologijos pagrindų žinias ir praktinius testus, įvertinančius jo gebėjimus naudotis asmeniniu kompiuteriu bei jo taikomąja programine įranga. Viskas puiku, tačiau pabendravus su šiuos kursus baigusiais, teko išgirsti ir kritikos, kad kursuose naudojama pasenusi įranga, nemokoma dirbti su lietuviškomis kompiuterių programomis. Esu informatikė, ir man pasidarė įdomu kaip iš tikrųjų  yra.

Interneto svetainėje „ECDL Lietuva“ pateiktame testų sąraše kiekvienam moduliui (pvz., „Tekstų tvarkymas“, „Skaičiuoklė“) pateikiama po 4–5 testų variantus, iš kurių tik vienas lietuviškas, t. y. atliekamas su lietuviška programa (pažymėtas žodžiais „Lietuviška aplinka“), išskyrus duomenų bazių modulį, kurio visi testai su angliška programa. Tiesa, šiam testui naudojama programa buvo sulietuvinta vėliau už kitas – tik 2007 m. birželio mėn., bet metus jos nepastebėti nederėtų. Yra ir didesnių atsilikimų. Prieš trejetą metų pagrindine atvirąja naršykle tapo „Firefox“, o testuose dar tebenaudojama „Mozilla“, ir neaišku, ar testuose naudojama lietuviška versija, nes prierašo „Lietuviška aplinka“ nėra. Tas pats pasakytina ir apie atvirąjį raštinės programų paketą „Open Office“. Beje, neįprastai atrodo, kai prie testų su angliškomis programų versijomis nieko nerašoma, o prie lietuviškų rašoma, kad lietuviška. Lyg lietuviai Lietuvoje būtų tautinė mažuma.

Interneto svetainėje „ECDL Lietuva“ pateikiami bandomieji testai, norintiems sužinoti į kokio tipo klausimus reikės atsakinėti tikrojo testo metu. Klausimai lietuviški, aiškūs, vaizdingai suformuluoti. Deja, atsakymą tenka pasirinkti paveiksle, kuriame yra tik angliškas tekstas (1 pav.). Neaišku, kodėl čia nepanaudotas lietuviškos „Windows XP“ sistemos, kuri buvo išversta dar 2002 metais, lango paveikslas.

Pasiteiravau kitų ECDL centrų atstovų, ar testai ir jų centruose tokie patys. Atsakymų gavau įvairių! Testuotojai iš skirtingų miestų centrų rašė, kad testo versijų yra įvairių, galima rinktis ir lietuvišką (lyg paslauga mažumai), kiti rašė, kad lietuviški testai yra rengiami šiuo metu, o vienas laiškas (iš Lietuvos kūno kultūros akademijos) ypatingai nustebino: rašė, kad ECDL pažymėjimas galioja visoje Europoje, todėl ir testas angliškas. Tačiau, Europoje, yra daug valstybių, kurių kalbos yra oficialios ir savo kompiuteriuose šių valstybių gyventojai naudoja gimtosios kalbos operacinių sistemų sąsajas bei programas.

1 pav. Atsakymo į testo klausimą reikia ieškoti angliškoje programoje

Bandant prisiregistruoti nemokamų bandomųjų testų svetainėje Navigatorius.lt „svečią“ pasitinka pusiau lietuviškas pusiau angliškas pranešimas (2 pav.).

2 pav. Fragmentas iš mokymosi aplinkos svetainėje „Navigatorius.lt“

Internetinė mokymosi aplinka yra mokymo priemonė. Todėl joje tokių „šedevrų“ neturėtų būti.

Yra išleista daug mokomųjų knygų, skirtų ECDL kursui. Vien svetainėje „ECDL Lietuva“ nurodyta keliolika, bet neparašyta, kurios skirtos lietuviškom programom ir kurios angliškom. Todėl bandžiau ieškoti jų knygynuose ir pavartyti. Nelabai sekėsi. Aplankiau kelis knygynus. Radau keturias knygas: D. Dulinsko ir J. Dulinskienės ECDL visiems. Kompiuterinio raštingumo pagrindai (Smaltija, 2006); A. Vidžiūno. Microsoft Word 2007. Vartotojo vadovas (Smaltija, 2007; nors antraštėje nėra paminėtas ECDL, bet knygoje rašoma, kad ji recenzuota ir apsvarstyta ECDL fondo atstovybėje); dvi D. Dulinsko ir J. Jokūbaitienės knygas ECDL 6. Pateikčių rengimas. Microsoft Power Point XP (Informacijos technologijų mokymo centras, 2004) ir ECDL 7. Informacija ir komunikacija. Microsoft Internet Explorer, Outlook XP (Informacijos technologijų mokymo centras, 2004).

Visose knygose aprašomas darbas su angliškomis programų versijomis, nors lietuviškos tų programų versijos pasirodė anksčiau, negu buvo išleistos knygos.

Tad ką daryti tiems, kurie angliškai nemoka?

Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje esama problemų ne tik su lietuvybe kompiuterių programose, bet ir su jau turimų lietuviškų programų panaudojimu švietime, kuris turi būti prieinamas visiems Lietuvos piliečiams valstybine kalba.

Lietuvybės stokoja ir patys ECDL mokytojai bei testuotojai. Gavus vieną „šveplai“ parašytą elektroninį laišką, nusprendžiau patikrinti ar tai tik atsitiktinumas, ar yra ir daugiau mažaraščių. Išsiunčiau daugiau laiškų į kitus centrus. Pasirodė, kad esama – iš 18 atsakiusiųjų atsirado net keturi (iš VšĮ Lazdijų švietimo centro, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Klaipėdos rajono švietimo centro ir Natalijos Kazakovos kompiuterių mokyklos). Dar daugiau (net devyni) laiškų antraštėse savo asmenvardžius rašė vartodami tik anglų abėcėlės raides.

Teisingai parašyti ir persiųsti asmenvardį svarbiau negu laiško tekstą. Todėl dar 1993 m., kai įvairių kalbų rašmenų vartojimas elektroniniuose laiškuose buvo problematiškas, buvo priimtas MIME protokolas, užtikrinantis įvairiomis kalbomis užrašytų asmenvardžių laiško antraštėje persiuntimą.

Gavę ECDL pažymėjimą apie šį protokolą gali ir nežinoti. Bet mokėti sureguliuoti savo pašto programą ir parašyti lietuvišką elektroninį laišką turėtų mokėti kiekvienas. Tik kažin kaip to išmoko tie, kuriems patiems stinga raštingumo.

Lietuvos aidas, Nr.203 (10593), 2008-09-10, p. 2.

« kiti straipsniai