Atvirųjų programų lietuvinimas

 

 

Anita Juškevičienė

 

Perskaičiau dr. G. Grigo straipsnį „Lietuvių kalbos problemos kompiuterių programose“ (LA Nr. 159 ir 162) ir nusprendžiau, kad reikia plačiau pakalbėti apie atvirųjų programų lietuvinimo skatinimą.

 

Kodėl atviroji programa?

Pirmiausiai dėl to, kad ji yra nemokama. Antra, ji yra paprastai platinama (pvz.: internetu). Trečia, dauguma jų atlieka tokias pat funkcijas kaip ir nuosavybinės.

Ir nereikėtų pamiršti dar vieno svarbaus dalyko: dėl programinės įrangos brangumo paplitęs nelegalus jos naudojimas. Nelegalus įrangos diegimas į kompiuterį prilygsta jos vogimui. O ką daryti tam, kuris nori laikytis septinto Dievo įsakymo, o kišenė plona?

Galima išeitis – naudoti nemokamas atvirąsias programas.

 

Ką daryti, kad būtų daugiau ir gerų lietuviškų atvirųjų programų?

Atvirąsias programas kuria viso pasaulio savanoriai. Bet jas išversti į lietuvių kalbą jau tenka mums patiems, t. y. lietuviams. Atvirąsias programas lietuvina taip pat savanoriai. Bet jų mažiau ne vien dėl to, kad Lietuva nedidelė, bet ir dėl to, kad Lietuvoje žmonės per daug apkrauti darbu ir mažiau turi laiko savanoriškam kūrybiniam darbui, nes atlyginimai maži ir reikia užsidirbti dar ir dirbant po darbo

Būkime realistais: idėja sotus nebūsi. O norint kokybiškai lokalizuoti programą, reikia skirti daug laiko. O šiais laikais dirbama yra daug, laisvo laiko nebelieka net šeimai, namams. Negi aukosi atostogas? Gal patekome į aklavietė?

 

Valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti atvirųjų programų lietuvinimui

Kalba yra visos tautos turtas. Todėl atvirųjų programų lietuvinimo darbus natūralu finansuoti iš valstybės biudžeto. Bet kol kas finansuojama tik vienos kitos atvirosios programos lokalizavimas, o reikėtų bent po 10–20 kasmet. Be to, programos nuolat tobulinamos, išleidžiamos naujos versijos, todėl būtinas reguliarus jų atnaujinimas, priežiūra, taigi ir finansavimas.

Ar tam neprieštarautų mokesčių mokėtojai? Juk pinigai keliautų iš jų kišenių.

Neturėtų. Juk patys mokesčių mokėtojai tuos pinigus atsiimtų su kaupu gaudami programas už dyką.

Kompiuterizacijos idėją valstybė remia ir dabar. Vienas iš tokių pavyzdžių yra 2004 m. birželio mėn. 15 d. Seimo priimtas nutarimas kompensuoti pajamų mokestį už įsigyjamą kompiuterį. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK prie LR Vyriausybės) tinklalapyje rašoma, kad 2005 m. pajamų mokesčio lengvata įsigyjant kompiuterį pasinaudojo 86,5 tūkstančio Lietuvos gyventojų. Apie kompensacijos sumą neparašyta. Bet apytiksliai galima paskaičiuoti. Tarkime, kad kompiuterius vidutiniškai kainavo 2000 Lt. Tada pajamų mokestis buvo 33%. Taigi, kompensacija vienam kompiuteriui būtų 660 Lt. o visiems – per 60 milijonų. Vėliau pajamų mokestis mažėjo, kompiuteriai pigo. Bet iki šiol šimtas milijonų tikrai susidarytų.

Per tą laiką tas pats IVPK atvirųjų programų lietuvinimą taip pat finansavo, bet vargu, ar suma viršijo milijoną. Išeitų, jog kompiuterių skaičiumi rūpinamasi šimtą kartų daugiau negu jų lietuvybe.

 

Ar neprieštarautų verslininkai?

Atvirai neturėtų. Bet patyliukais tikriausiai darytų kliūtis, nes nemokamų atvirųjų programų plitimas verčia juos piginti savo produkciją arba gerinti jos kokybę, kad su ja negalėtų konkuruoti atvirosios programos.

 

Lietuvos aidas Nr. 168, 2008-07-30

 

« kiti straipsniai