Anita Juškevičienė
Pažvelgęs, kaip telefonų aparatais mikliai susirašinėja jaunesnioji karta, susimąstai, gal ne už kalnų laikas, kai pradinukai į mokyklą ateis jau mokėdami SMS žinutes rašyti, nors dar rankose plunksnos nebus laikę. (Rytis Umbrasas Kada telefonais susirašinėsime lietuviškai? http://www.likit.lt/?i=rasmenys/zenklai_telekomunikacijose).
Mintis įdomi, tačiau ko čia nerimauti? Yra ko!
Didžiausia problema šveplas bendravimas. Kas tokios kalbos mokina mūsų lietuvaičius vaikus? Tie kurie labiausiai juos myli: tėvai, mokytojai, valstybė.
Nedažnai girdžiu šnekant apie šią problemą. Gal dėlto, kad daug kas to nelaiko problema. Ne kartą bandžiau pasiginčyti, tačiau mano pasakymas gerbkime kalbą, būkime raštingi, pašnekovo net mirktelėti nepriversdavo, o kartais iš manęs pasijuokdavo:
Ką čia šneki? Kam rašyti lietuviškai, juk rašome greičiau ir paprasčiau, visi supranta. Taip juk visi daro!
Man toks požiūris asocijuojasi su maisto pasirinkimu. Žinome, kad greitas maistas kenkia sveikatai, tačiau dėl laiko ir pinigų stokos, dėl lygiavimo į užsienį ar kitų priežasčių vis dažniau išbraukiame iš savo raciono sveiką maistą ir renkamės greitai paruošiamą.
Mobilus telefonas tampa būtinybė tikrai neatsisakysime tokio aparato, kuris atlieka diktofono, fotoaparato, filmavimo kameros, žaidimo automato, radijo imtuvo, televizoriaus, žibintuvėlio, interneto naršyklės funkcijas. Tai kodėl juo nepavyksta atlikti paprasčiausio veiksmo nusiųsti lietuviškos žinutės? Kas kaltas dėl tokio šveplavimo: technologijos, mobilieji telefonai, ar mes?
Technologijos yra pritaikytos lietuvybei, sukurti tarptautiniai standartai, reglamentuojantys teisingą (!) žinučių rašymą (žr. Kompiuterija, 2006 m. Nr. 5). Bet Lietuvoje dar pardavinėjami telefonai, neturintys visų lietuviškų raidžių. Yra ir tokių, kuriuose netik galima surinkti lietuviškas žinutes, bet ir daryti tai labai sparčiai: telefone yra lietuvių kalbos žodynas, po pirmo klavišo paspaudimo bandoma atspėti, kokia turi būti raidė, ir dažniausiai atspėjama teisingai.
Pasitaiko ir tokių telefonų, kurie gražiai surinktą tekstą išsiųsdami sugadina: raides su diakritiniais ženklais pakeičia anglų kalbos abėcėlės raidėmis.
Aš irgi turiu negerą telefoną (Nokia 6030), kuris lietuviškai rašyti leidžia, tačiau mano žinutę nusiunčia be diakritinių ženklų. Bet užtat galiu rinkti rusišką tekstą ir siųsti jį be jokių iškraipymų. Kai rašydavau šveplai savo mokytojui, darbdaviui, mane graužė sąžinė.
Pasikonsultavusi su daugiau žinančiais žmonėmis, pati pasitaisiau telefoną. Pasirodo didelių pastangų čia nereikia : tiesiog reikia į lietuvišką žinutę įterpti bent vieną rusišką raidę. Taip ir padariau: atvėriau žinutės rašymo langą, pasirinkau funkcijas ir nustačiau žinutės rašymo kalbą rusų, pradėjau rašyti žinutę (parašiau raides aa), tada pakeičiau rašymo kalbą į lietuvių, pradėjau vėl rašyti žinutę: papildžiau šias raides iki žodžio Labas ir išsaugojau. Dabar visad naudoju šį žinutės šabloną ir papildau man reikalingu lietuvišku tekstu. Esu tikra, kad tekstas nukeliaus gavėjui toks, kokį parašiau. Tų dviejų rusiškų raidžių išvaizda nesiskiria nuo lotyniškų, todėl gavėjas žinutę matys nesugadintą.
Mieli telefonų pirkėjai, prieš pirkdami prekę įsitikinkite, kad ji kokybiška. Išsiųskite žinutę su lietuvišku tekstu iš norimo įsigyti telefono į jį patį. Gavę tokį tekstą, kokį išsiuntėte, drąsiai mokėkite pinigus už aparatą be defekto.
Lieka tikėtis, kad telefonų taisytojai sugebės geriau nei aš išspręsti šią problemą ir juos vis rečiau lankytis klientai, nešini sugadintais telefonais. O telefonų pardavėjus pagaliau ims graužti sąžinė dėl nekokybiškos prekės pardavinėjimo, lietuviško raštingumo mažinimo.