Lietuvių kalba Lietuvoje deficitas
Anita Juškevičienė
Perskaičiau Elenos Žukaitės straipsnį Pabandžiau ir nenusivyliau (Lietuvos Aidas, Nr. 69, š. m. kovo 26 d.), panorau šį tą papasakoti iš savo neseniai patirtų ne labai optimistinių įspūdžių.
Neseniai draugas pakvietė pietų. Valgį pagardino krienais. Buvo labai skanu, tad pasiteiravau kokie čia krienai. Padavė mažą induką ant kurio lietuviškai buvo užrašyta Trinti krienai. Tačiau pagaminti Lenkijoje. Pasidžiaugėme kaimyninės šalies rūpestingumu. Po pietų ėmėme žiūrinėti nuotraukas, esančias kompiuteryje. Nustebau, pamačiusi kompiuterio klaviatūrą: joje buvo ne tik visos lietuviškos raidės patogiai išdėstytos, bet ir lietuviški, lengvai suprantami užrašai ant visų kitų klavišų: Įvesti (bet ne Enter), Įterpti (ne Ins), Šal (ne Del), Prad ir Pab (supratau: pradžia ir pabaiga, ne Home ir End). Draugas suskubo paaiškinti jog tai yra lietuviška standartinė klaviatūra. Man tai buvo maloni naujiena. Nusprendžiau ir aš tokią įsigyti.
Po kelių dienų teko lankytis Kaune Elektromarkt parduotuvėje. Nuskubėjau apžiūrėti klaviatūrų. Priėjęs konsultantas pasiūlė pagalbos. Paprašiau parodyti lietuvišką standartinę klaviatūrą. Jis mane nuvedė prie amerikietiškos tik su lietuviškom raidėm viršutinėj eilėj šalia skaitmenų. Pasakiau, kad tai amerikietiško standarto klaviatūra, o man reikia lietuviško ir ėmiau aiškinti kaip ji atrodo. Iš susiraukusio konsultanto išgirdau:
- Fee, kas čia per nesąmonė?
Lietuviška standartinė klaviatūra.- paaiškinau. Vaikinas su pašaipa pasakė:
- Gal kada nors turėsime...
Aš nepasimečiau:
- Privalėsite!
Kitą dieną ieškojimą pratęsiau ir nuvažiavau į Lietuvos sostinę Vilnių. Pamaniau: didžiulis miestas, daugybė parduotuvių, daugybė prekių... Čia tikrai rasiu!
Pirmiausiai nukeliavau į ElektroMarkt bazę. Ilgai apžiūrinėjau klaviatūras ir neradusi ieškomos, pasiteiravau konsultanto. Vaikinas pasitikslindamas ir rodydamas į amerikietišką klaviatūrą paklausė:
- Ar tokios Jūs ieškote, su lietuviškom raidėm?
Teko vėl aiškinti, kas gi toji lietuviška standartinė klaviatūra. Konsultantas papurtė galvą ir drąsiai pasakė jog tokių šioje parduotuvėje nėra. Pasiteiravau gal turės ateityje. Deja, vaikinas to nežinojo ir dar pridūrė jog yra matęs lietuviško standarto klaviatūrą, neva ji yra mažesnė ir joje yra mažiau klavišų. Nesusilaikiau ir nusišypsojau pagalvojus:
- Lietuviai ir taip dažnai šveplai rašo, o jei ir klavišus sumažinsime, tai ir pykt nebus dėl ko.
Iš tiesų, lietuviška standartinė turi lygiai tiek klavišų, kiek ir bet kurios Europos valstybės klaviatūra, bet vienu daugiau nei amerikietiška (mes gi Europoje!).
Toliau apsilankiau dar vienoje didelėje sostinės parduotuvėje BMS Megapolis. Joje klaviatūras apžiūrinėjau dar ilgiau, nes čia jų įvairovė didžiulė: ir šviečiančios, ir su riešų laikikliais, ir su atskirta skaičiukine klaviatūra ir pan. tik nebuvo tokios, kokios ieškojau. Šį kartą mane konsultavo mergina. Mano klausimo ji šiek tiek išsigando ir net nepasiūliusi amerikietiškos klaviatūros nuskubėjo pasitarti su kolega. Stovėjau netoliese, tad jų pokalbį girdėjau. Vaikinas piktai pasiūlė:
-
Tegul internete pasiieško!
Mergina grįžusi buvo kur kas mandagesnė ir atsakė jog tokių klaviatūrų jie neturi ir jog ji tokios net mačius nėra. Į klausimą iš kur man tokią gauti, mergina pasiūlė nuvažiuoti į kitą BMS Megapolis parduotuvę ir nusipirkti lipdukų, klijuojamų ant klavišų, su lietuviškomis raidėmis, nes jų parduotuvėje yra lipdukų tik su rusiška abėcėle. Ir dar pridūrė, jog visi taip daro.
Apsilankymai kitose didelėse kompiuterių ir kompiuterinės įrangos parduotuvėse baigėsi panašiai. Tad paskambinau draugui ir pasiteiravau iš kur gavo tokį retą daiktą. Pasirodo lietuvišką standartinę klaviatūrą galima rasti Vilniuje tik dvejose vietose tos pačios firmos Staipa parduotuvėse, kurios prekiauja įvairiomis prekėmis, bet ne kompiuteriais.
Vadinasi, viena nedidelė firma sugebėjo padaryti tai, kas ne motais mūsų šalies didžiosioms kompiuterių parduotuvėms.
Jeigu tokia situacija būtų kur nors užsienyje, kad ir mūsų tautiečių pamėgtame Londone, sakyčiau būtų normalu. Pakaktų vienos kitos parduotuvėlės, kad ten gyvenantys lietuviai galėtų nusipirkti lietuvišką klaviatūrą, kad ir be kompiuterio. Bet kai ši prekė, specialiai pritaikyta Lietuvai, yra deficitas Lietuvoje, tai ir juokinga, ir graudu.
Belieka Lietuvos kompiuterinės įrangos tiekėjams, prekiautojams ir valdžios vyrams priminti, kad gyvenam Lietuvoj ir daugiau domėtis lietuvių kalba informacinėse technologijose.
Lietuvos aidas. Nr. 73(10 164),