Kas užkliuvo siautėjančiam informatikui?

 

Ne taip seniai (Dialogas Nr. 46 (546), 2002 m. gruodžio 13 d.) R. Zabarauskas straipsnyje „Ko siautėja informatikai“ siautėjo prieš beveik viską, kad vyksta mokykloje su informatika. Autorius kategoriškai pasisakė prieš nemokamų atvirojo kodo ir lietuviškų programų naudojimą Lietuvos mokyklose.

Jis rašė: „Neseniai „Veidrodyje“ <...> skaičiau apie atvirojo kodo programas ir užsikosėjau: mat jų eksploatavimo sąnaudos didesnės (kalbant paprasčiau, tai reiškia, jog informatikas turės išlieti daugiau prakaito“. Bet autoriaus nutylėjo, kad atvirojo kodo programos platinamos nemokamai. Tai reiškia, kad reikia skaičiuoti, kas pigiau: pirkti komercinę programą ar mokėti už atvirojo kodo programos priežiūrą, kuri, beje, gali būti atliekama centralizuotai ir mokytojui prakaito lieti nereikės. Programa programai nelygu. Vienas geriau apsimoka naudoti komercines, kitas – atvirojo kodo. Kiekvienu atveju reikėtų skaičiuoti ir tik po to „kosėti“. Tai, kad daugelio Europos valstybių (Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kt.) mokyklose imama plačiau naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, verčia ir mus pagalvoti, kad gal geriau už dyką gauti meškerę, o ne pirkti žuvį.

Toliau R. Zabarauskas rašo: „Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie programinės įrangos lokalizavimo vajų (mėginimus išversti operacinės sistemos ir raštinės programų meniu komandas ir dialogo langus į lietuvių kalbą)“. Gaila, kad autorius anksčiau nepamokė mūsų Vakarų kaimynų, kurie jau seniai yra išvertę į savas kalbas ne tik čia paminėtas programas, bet ir visas kitas kasdieniniam darbui reikalingas programas ir iki šiol dėl to nesusiprato „kosėti“. Mes gerokai atsiliekame, bet, nepaisant autoriaus nusivylimo, jau turime ir šio to lietuviško. Bendrovė „Microsoft“ dar 2001 m. į lietuvių kalbą išvertė tekstų rengyklę „Word XP“, 2002 m. – „Windows XP Professional“, o šiais metais planuoja išversti kitas raštinės paketo programas. Bendrovė verčia ne už mokesčių mokėtojų pinigus, kaip toliau nuogąstauja autorius, o už savus ir ne dėl sentimentų Lietuvai, o dėl to, kad lietuviai pirktų jų produkciją.

Toliau dar gražiau. Autorius tvirtina, kad naudojant lietuviškas programas „Diegiama dvikalbystė tik kelia daugiau painiavos...“. Išeitų jog dabar, kai naudojame angliškas programas, o vadovėliai lietuviški, dvikalbystės nėra, o kai bus ir programos lietuviškos, tada ji atsiras. Manau, kad čia komentarai nereikalingi...

 

Dr. Gintautas Grigas

 

Dialogas, 2003, Nr. 1 (548), p. 10