Gintautas Grigas

Ar visi būsime sertifikuoti?

Keletas pastabų dėl Elektroninio parašo įstatymo terminų

Žodis sertifikatas (pranc. certificat < lot. certificatus „paliudytas, patvirtintas“) „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2001) apibrėžtas taip: 1. „liudijimas, pažymėjimas, pvz., prekės kilmės, kokybės, kursų baigimo pažymėjimas“; 2. „tam tikros valst. paskolų rūšies lakštas“; 3. „dokumentas, kuriame išdėstytos draudimo sutarties sąlygos“. Tame pat žodyne jam giminingas terminas sertifikacija apibrėžiamas kaip: 1. „prekės kilmės, kokybės nustatymas“; 2. komp. „oficialusis programos atestavimas. Tačiau Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme (2000 m. liepos 11 d., Nr. VIII-1822) pateiktas toks termino sertifikatas apibrėžimas: „elektroninis liudijimas, kuris susieja parašo tikrinimo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir patvirtina arba leidžia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę“. Taigi dalykas, kurį įprastame gyvenime vadiname liudijimu, pagal minėtą įstatymą, kompiuteryje tampa sertifikatu. Parašo paliudijimą, kurį įprastame gyvenime dažniausiai atlieka notaras, informacinėse technologijose, laikantis šio įstatymo terminijos, reikėtų vadinti parašo sertifikavimu, asmens tapatybę įrodantį dokumentą – asmens sertifikatu. Pasus arba tapatybės korteles turime visi. Tai kas bus su mumis informacinėje visuomenėje: ar visi būsime sertifikuoti, ar į ją pateks tik tie, kurie turės sertifikatus, atseit „kilmės, kokybės“ pažymėjimus?

Aišku, kad tokia sertifikato reikšmė pateko į minėtą įstatymą iš anglų kalbos, kurioje šio žodžio vartosena kur kas platesnė negu lietuvių kalboje. Anglai sertifikatu vadina beveik viską, ką lietuviai vadina liudijimu, pažymėjimu, atestatu. Todėl verčiant ar kitaip naudojantis anglišku tekstu reikėtų turėti omeny, ką gi iš tikrųjų tas žodis reiškia (apie tai išsamiai rašoma: P. Kniukštos knygoje „Kalbos vartosena ir tvarkyta“, 2001, p. 554–556). Šiuo atveju tiktų liudijimas arba skaitmeninis liudijimas, nes jis tik paliudija dokumentą pasirašiusiojo asmens tapatybę (parašą), interneto svetainės tapatybę ir pan.

Dar reikėtų pakalbėti apie elektroninį parašą, matyt atsiradusį pagal analogiškus sudėtinius terminus elektroninis paštas, elektroninis laiškas, elektroninis žurnalas ir pan. Anglų kalba toks parašas vadinamas digital signature. Tai daug tiksliau, nei electronic signature. Taigi, šiuo atveju gal būtų geriau sekti anglų kalbos pavyzdžiu ir tokį parašą vadinti skaitmeniniu parašu. Tada dokumentą, pasirašytą šitokiu parašu, galbūt galėtume vadinti skaitmeniškai pasirašytu.

Tame pat įstatyme dar yra apibrėžtas terminas kvalifikuotas sertifikatas: „sertifikatas, kurį sudarė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis sertifikavimo paslaugų teikėjas“. Toliau vardijami to sertifikato duomenys. Būdvardį kvalifikuotas įprasta taikyti asmeniui, turinčiam tam tikrą pasirengimą, arba darbui, kuriam atlikti reikalingas tam tikras pasirengimas, apibūdinti. Tiesa, minėtame „Tarptautinių žodžių žodyne“ yra pateiktas su šiuo terminu susijusio termino kvalifikacija vienos iš penkių reikšmių apibrėžimas, nesusietas su asmeniu: „ko nors kokybės nustatymas, ko nors įvertinimas“. Tačiau turint omeny, kad kompiuterinėmis saugumo priemonėmis naudosis vis daugiau žmonių, galbūt reikėtų paieškoti suprantamesnio šios sąvokos pavadinimo. Beje, terminų su angliško veiksmažodžio qualify ir jo vedinių atitikmenimis informatikoje jau turime: patikslintas vardas (qualified name), patikslinimas (qualification), patikslintoji iškvieta (qualified call), patikslintasis kreipinys (qualified call), patiksla (qualifier), patikslos bitas (qualifying bit), tikslinančiųjų duomenų failas (qualifying data file) (Informatika. Keturkalbis terminų žodynas, 1997). Taigi vietoj nevykusio kvalifikuoto sertifikato belieka belieka pasirinkti patikslintąjį liudijimą.

Gimtoji kalba, 2003, Nr. 5, p. 7–8.

« atgal