Lietuvių kalba ir mobiliųjų telefonų žinutės

Gintautas Grigas

Mobiliaisiais telefonais nuolat siunčiame žinutes. Tačiau kartais adresatas gauna sugadintą laiškelį, kuriame visos raidės su diakritiniais ženklais arba dalis jų pakeistos kitomis raidėmis ar ženklais. Taip atsitinka žinutes siunčiant ne tik iš užsienio parsivežtais telefonais, bet ir įsigytais Lietuvoje.

Pasitaiko telefonų, kurių klaviatūra apskritai negalima surinkti visų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. Kodėl? Ar galimybė siųsti lietuviškas žinutes yra tik kai kurių telefonų gamintojų geranoriški bandymai padėti lietuviams? O gal lietuviškų žinučių siuntimas yra reglamentuotas ir tik kai kurie gamintojai į Lietuvą tiekia aparatus, nepritaikytus lietuviškai aplinkai.

Šiuos dalykus reglamentuoja tarptautinis standartas ETSI ES 202 130, apibrėžiantis įvairių kalbų raidžių rinkinius mobiliuose telefonuose, taip pat raidžių išdėstymą 12 klavišų klaviatūroje. Kiekvienos kalbos raidės skirstomos į dvi grupes (A ir B). A grupei priklauso pagrindinės (privalomos) abėcėlės raidės, B grupei – antraeilės, kurių gali prireikti, pavyzdžiui, užrašant užsienietiškus asmenvardžius.

Lietuvių kalbai skirtos standarto dalies A grupei priskiriamos visos 32 lietuvių kalbos abėcėlės raidės, B grupei – 3 raidės: q, w, x.

Skaitmenys ir abiejų grupių raidės ant skaitmenų 2–9 klavišų išdėstomi taip:

abc2ąč

def3ęė

ghi4į

jkl5

mno6

pqrs7š

tuv8ųū

wxyz9ž

Taigi, telefonai, neturintys čia išvardytų pagal tarptautinį standartą numatytų raidžių, į Lietuvą neturėtų būti importuojami.

Kompiuterija. 2006, Nr. 5, p. 25.

« atgal