Lyčių lygybė ir nelygybė elektroniniame pašte

Gintautas Grigas

Elektroninius laiškus rašo ir vyrai, ir moterys, mergaitės – berniukams, berniukai – mergaitėms. Tik ar pašto tarnybos vienodai draugiškos vieniems ir kitiems, ar nėra lyčių diskriminacijos?

Toks klausimas iškyla skaitant asmenvardžius (vardus ir pavardes, parašytus drauge) laiškų antraštėse. Gaunu laišką tarkim iš Jono Jonaičio, kurio antraštėje siuntėjas įvardijamas taip: Jonas Jonaitis <Jonas@xxx.lt>. Viskas teisingai. Bet laiške iš Jonės Jonaitytės dažnai būna parašyta: Jone Jonaityte <Jone@xxx.lt>. Taigi, mergaitės asmenvardis neteisingas – vietoj ė (e su tašku) visur parašyta e (e be taško).

Vyrų asmenvardžiuose taip pat būna raidžių su diakritiniais ženklais, bet moterų visos lietuviškos pavardės baigiasi raide ė (-ytė, -aitė, -iūtė, -ienė). Taigi  taško nubraukimas nuo raidės ė jau reiškia nelygybę. Kas tai: elektroninio pašto tarnybų netolerantiškumas, draudžiantis vartoti kai kurias abėcėlės raides, ar tik laiškus rašančiųjų įsitikinimas, kad toks draudimas yra.

Kažkada netolerantiškumo iš tikrųjų būta. Tačiau dar 1993 m., kai dar daugelis pašto programų, persiųsdamos elektroninius laiškus, iškraipydavo kai kurias raides, nesančias anglų kalbos abėcėlėje, buvo priimtas MIME protokolas, reglamentuojantis laiškų, parašytų įvairiomis kalbomis, persiuntimą. Buvo nustatytos taisyklės, kaip pašto programos turi elgtis su įvairių kalbų rašmenimis ir numatytos techninės priemonės toms taisyklėms įgyvendinti. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas laiško antraštei, kadangi joje yra laiško siuntėją ir gavėją identifikuojanti informacija, o jos pakeisti ar iškraipyti nevalia. Laiško siuntėjo programa antraštę (ir joje esantį asmenvardį) turi užkoduoti taip, kad jo negalėtų sugadinti jokia laiškų persiuntimo grandis. Laiško gavėjo programa turi jį iškoduoti taip, kad nesiskirtų nuo to, kokį parašė siuntėjas. Taigi, minėtame laiške Jonė turėjo būti įvardinta taip: Jonė Jonaitytė <Jone@xxx.lt>.

Taigi, dabar, kai jau mokame lietuviškai, taisyklingai, nešvepluodami, rašyti laiškus, nepamirškime ir asmenvardį užrašyti teisingai, be klaidų.

Daugelis pašto programų patikrina laiško rašybą. Bet asmenvardžių rašybos netikrina, nes jie įvairūs ir juos visus būtų sunku surašyti į rašybos tikrintuvės žodyną. Antra vertus, ar galima abejoti, kad kas nors nemokėtų parašyti savo asmenvardžio be klaidų.

Kol kas visų lietuviškų raidžių negalima vartoti tik vienintelėje vietoje – pačiame pašto adrese (prieš ženklą @). Bet ir tai laikinas dalykas. Jau baigiamas rengti tarptautinis elektroninio pašto protokolas, kuriame bus reglamentuojamas visų kalbų rašto ženklų vartojimas pašto dėžutės adrese. O kol dar tokios galimybės nėra, nevertėtų pašto dėžutę įvardyti neteisingai parašytu savo vardu ar pavarde. Geriau iš vardo ir pavardės raidžių sudaryti kokį nors neutralų pašto dėžutės vardą, pavyzdžiui, jonjon (vietoj: Jonė Jonaitytė), jrt (vietoj: Jūratė) ir pan. Taigi, čia dar tebelieka diskriminacija. Bet, reikia tikėtis, neilgam. Priėmus ir įgyvendinus naują pašto protokolą, ir jos nebeliks.

Pašto programų yra daug. Tarp jų dar gali pasitaikyti ir tokių, kurios diskriminuoja moteris (nepamirškime, kad pašto programas dažniausiai kuria vyrai!). Jeigu dėl pašto programos gebėjimo išsiųsti lietuviškus rašmenis, esančius asmenvardžiuose, laiško temos eilutėje ar pačiame laiške kyla abejonių, ją galima patikrinti interneto svetainėje http://www.lietuvybe.org/testas esančiu testu.

„Lietuvos aidas“. Nr. 270 (10063), 2006 m. lapkričio 25 d., p. 2.

« atgal