Lietuviškos kompiuterių programos
Gintautas Grigas
Viskas, ką matome kompiuterio ekrane, ateina iš programų, įdėtų į kompiuterį. Jeigu įdiegsime lietuviškas, tai kompiuteris kalbės lietuviškai, jei vokiškas vokiškai. Čia kalbėjimą suprantame kaip bendravimą su kompiuteriu raštu. Klaviatūra surenkame kompiuteriui duodamos komandos pavadinimą arba pele spustelime ekrane matomą mygtuką su tos komandos pavadinimu. Kompiuteris informuoja apie darbą arba pateikia klausimus ekrane parodydamas tekstą.
Kad bendravimas su kompiuteriu būtų efektyvus, reikia mokėti tą kalbą, kuria jis kalba. Ir neblogai mokėti, net geriau negu kalbant su pašnekovu. Ko nesupratai, žmogų gali paprašyti, kad pasakytų aiškiau, ko pats negali pasakyti, gali parodyti gestais. O su kompiuteriu ne taip paprasta. Todėl programos yra verčiamos į įvairias kalbas. Tiksliau kalbant, vien vertimo nepakanka. Norint programą gerai pritaikyti kitoje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje, būtina pakoreguoti matavimo vienetus (vieni matuoja centimetrais, kiti coliais), datų ir skaičių formatus, kartais ir spalvas, piktogramas. Todėl dažniau vartojama platesnė sąvoka sakoma, kad programa lokalizuojama. O vertimą į lietuvių kalbą ir pakoregavimą vadinsime lietuvinimu.
Lietuviškos bendrosios paskirties programos
Pati pirmoji programa, kuri pradeda veikti įjungus kompiuterį, yra operacinė sistema. Ji valdo kompiuterį ir visas kitas jame esančias programas. Kad ir kokias kitas programas naudotume, operacinės sistemos vis tiek reikės, nors ir nedaug.
Lietuvoje ir pasaulyje labiausiai paplitusi bendrovės Microsoft operacinė sistema Windows. Antroje vietoje Linux.
Mokyklose daugiausia naudojama operacinė sistema Windows. 2002 m. į lietuvių kalbą buvo išversta Windows XP Professional. Todėl, jeigu dar naudojama angliška šios programos versija, mokyklos informatikams reikėtų priminti, kad penkerių metų atsilikimas nuo gyvenimo šiais laikais yra didokas, ir pasiūlyti jį užglaistyti iš interneto parsisiųsti bendrovės Microsoft nemokamai platinamą lietuvinimo priedą, jį paleisti. Sistema taps lietuviška. Operacinė sistema padaryta taip, kad kiekvienas galėtų ją sureguliuoti pagal savo poreikius. 1 paveiksle parodytas šios sistemos valdymo skydelis. Kai užrašai lietuviški, viskas aišku. Dabar įsivaizduokime, kad tie užrašai svetima kalba, ir aiškumas dings, daugelis kompiuterio galimybių nebus panaudotos vien dėl to, kad apie jas nėra informacijos gimtąja kalba.
1 pav. Operacinės sistemos Windows XP valdymo skydelis
Kad ir mokantiems anglų kalbą ne visada lengvai pasiduoda angliškos programos, įsitikinau iš vieno eksperimento. Kol nebuvo lietuviškų tekstų rengyklių, informatikos magistrantams, gerai mokantiems anglų kalbą, daviau namų darbą, kad jie parengtų rečiau naudojamų komandų aprašymus. Tikėjausi, kad tais aprašymais galės pasinaudoti jų kolegos, silpniau mokantys anglų kalbą. Deja, teko nusivilti. Pasirodo, kad daugumai nepavyko išsiaiškinti, ką tos komandos daro. Nepadėjo nei angliškas programos žinynas, nei žodynai. O man tapo aišku, kodėl mažai kas pasinaudoja subtilesnėmis nesulietuvintų programų galimybėmis ir dažnai vienas kitą klausinėja, kaip tą ar kitą darbą padaryti su programa. Su panašiu dalyku susidūrėme lietuvindami programas. Neretai pasitaiko tokia sunkia kalba ar žargonu parašytų nurodymų ar paaiškinimų, kad juos ne visada supranta netgi anglistai vertėjai. O ką jau kalbėti apie eilinį žmogų.
Gali būti, kad mokyklos kompiuteriai yra senstelėję, jie nepaveža šios operacinės sistemos ir juose dar tebenaudojama ankstesnė sistema Windows 98, kuri sulietuvinta nebuvo. Bet skaičius 98 rodo, devynerių metų atsilikimą. Šįmet atsirado dar naujesnė sulietuvinta operacinė sistema Windows Vista. Taigi atėjo laikas tokius kompiuterius keisti šiuolaikiškesniais.
Kitą operacinę sistemą Linux sukūrė, tobulina ir lietuvina savanoriai entuziastai. Tai nemokamai platinama atviroji sistema. Gerai, kad ja galima legaliai naudotis ir niekam nereikia už tai mokėti. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kadangi sistema atvira, tai jos tobulinimu nesuinteresuotos komercinės struktūros ką naujo ir naudingo į sistemą įdėsi, galės teisėtai ir nemokamai naudotis konkurentai. Todėl ši sistema kol kas dar mažiau pritaikyta eiliniam naudotojui. Kad naudojimosi patogumas pasiektų komercinių sistemų lygį, reikia investicijų. Kai kuriose valstybėse tai sėkmingai daroma. Gal jų pavyzdžiu paseks ir Lietuva.
Operacinėje sistemoje Windows XP yra keletas daugiau ar mažiau sulietuvintų labai paprastų programų. Tai dvi programėlės tekstams rinkti Užrašinė (angl. Notepad) ir Tekstų doroklis (angl. Wordpad), grafikos programėlė Piešimas (angl. Paint), skaičiuoklis (čia vadinamas kalkuliatoriumi), pašto programa Outlook Express.
Kartu su operacine sistema platinama interneto naršyklė Internet Explorer. Ji išversta ne visa, o tik tai, ko būtinai reikia elementariam naršymui po internetą.
Taigi turėdami vien tik sulietuvintą operacinę sistemą galime šį tą nuveikti: geriau pritaikyti savo poreikiams ją pačią, tvarkyti duomenis, skaičiuoti, piešti, naršyti po internetą, rašyti nesudėtingus tekstus.
Sudėtingesniems darbams taip pat jau turime lietuviškų programų.
Daugiausia galimybių turinti ir populiariausia tekstų rengimo programa yra Word. Bendrovė Microsoft ją pirmiausiai ir sulietuvino 2001 m. Tai buvo Word XP.
Dar po poros metų buvo išleista nauja šios programos sulietuvinta versija Word 2003. Kartu buvo sulietuvintos ir trys to paties raštinės paketo (MS Office) programos: skaičiuoklė Excel 2003, pateikčių rengyklė Power Point 2003, pašto programa Outlook.
Tais pačiais metais buvo sulietuvintas tokias pat galimybes turintis kitas raštinės programų paketas Open Office. Jis turi analogiškas programas tekstams, lentelėms ir pateiktims rengti, o papildomai dar ir grafikos rengyklę. Open Office priklauso dabar vis populiarėjančių nemokamai platinamų atvirųjų programų grupei, veikia abiejose operacinėse sistemose: Windows ir Linux. Taigi jau ketvirti metai, kaip turime galimybę rašyti tekstus, sudaryti sudėtingas skaičiavimų lenteles, rengti skaidres pranešimams pačiomis moderniausiomis sulietuvintomis programomis. Yra ir iš ko pasirinkti.
Programų lietuvinimas nestovi vietoje. Šįmet bendrovė Microsoft išleido naują, didesnį, raštinės programų paketą MS Office 2007, kurio lietuvišką versiją turėsime jau šią vasarą.
Minėta interneto naršyklė Internet Explorer sulietuvinta tik iš dalies. Tačiau nuo 2001 m. buvo pradėta lietuvinti interneto programų paketas Mozilla, turintis interneto naršyklę, elektroninio pašto programą ir tinklalapių rengyklę. 2002 m. buvo išleista pirmoji stabili lietuviška jos versija. Vėliau nuo šio paketo atskilo dvi programos: interneto naršyklė Firefox ir pašto programa Thunderbird. Dabar platinamos visiškai sulietuvintos abiejų programų versijos. Be to šios pašto programos gali patikrinti išsiunčiamų laiškų rašybą.
Abiejų paketų pašto programose visiškai sutvarkytas lietuviškų laiškų siuntimas. Be jokio papildomo reguliavimo parenkama tinkama koduotė ir galima garantuoti, kad iš šių programų išsiųstus laiškus matys teisingai, o jeigu kas nors pasakys, kad nemato raidžių su diakritiniais ženklais, tai tegu kaltina savo kompiuterį arba patį save, nesutvarkiusį jame esančių programų.
Šiais metais lietuvių kalba įtraukta į žinučių programą Skype (2 pav.). Ja galima keistis žinutėmis, failais, kalbėti telefonu, perduoti vaizdus. Taigi su ja galima rengti teksto, garso ir vaizdo nuotolines konferencijas. Daug kas ją vertina kaip nemokamą telefoną (net su užsieniu!). Programa daugiakalbė ir įdiegus reikia nustatyti lietuvių kalbą (Iš meniu Įrankiai -> Pasirinkti kalbą). Tada rodys lietuviškus užrašus.
Visi tekstai (rašmenys, asmenvardžiai) koduojami Unikodu, todėl visur galima drąsiai ir be papildomo reguliavimo vartoti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides.
Programa sulietuvinta neseniai. Todėl dar gali pasitaikyti šiokių tokių vertimo defektų.
2 pav. Žinučių programos Skype langas
Išvardijome nemažai sulietuvintų programų. Ar jų jau pakanka? Kaip atrodome palyginti su užsieniečiais?
Sulietuvintos pačios svarbiausios programos patiems svarbiausiems darbams. Bet darbų, kur galima pritaikyti kompiuterį, įvairovė kur kas didesnė ir nuolat auga. Tai vis gausėjančių duomenų kiekio kompiuteryje tvarkymas (fotoalbumų, muzikos įrašų, filmų ir kt.), modeliavimo programos, automatinio projektavimo programos, įvairių įrašų grotuvai, įvairesnės piešimo programos, ypač su animacijos galimybėmis, muzikos kūrimo programos, leistuvai, įvairių dalykų mokymo programos, treniruokliai, mokymosi aplinkos, bendravimo internete programos, vis populiarėjantis namų kinas ir kt.
Pagal programų, su kuriomis galima bendrauti gimtąja kalba, kiekį mes 23 kartus atsiliekame nuo kitų Europos šalių net ir skaičiuojant įvertinus ne tokį didelį lietuviškai kalbančiųjų skaičių. Atotrūkis mažėja, bet lėtokai mūsų kaimynai irgi nesnaudžia.
Sulietuvintų programų kokybė
Teko girdėti nuomonių, kad angliškomis programomis naudotis paprasčiau, negu lietuviškomis, nes esą jas lengviau suprasti: aiškesni mygtukų, komandų pavadinimai. Be abejo, teiginys, kad tekstą, parašytą užsienio kalba lengviau suprasti, negu gimtąja, yra absurdiškas. Bet jeigu kas taip sako, tai gal tam yra priežasčių?
Viena priežastis įprotis. Jeigu žmogus nuo pat pirmųjų žingsnių su kompiuteriu matė tik angliškus užrašus, tai nuolat juos vartodamas prie jų priprato ir jam jie tapo savi. Bet koks kitas užrašas, nesvarbu kokia kalba būtų užrašytas, jam atrodo neįprastas. Jis jau pamiršęs, kiek reikėjo pastangų išsiaiškinti ir įsiminti tuos angliškus žodžius, kai pirmą kartą juos pamatė kompiuterio ekrane. Net jei ir buvo mokęsis anglų kalbos, nes kompiuteriuose paplitusi ne visai švari anglų kalba, o amerikietiškas kompiuterinis žargonas, daugelis žodžių, nors ir taisyklingi, čia turi kitokias reikšmes, negu kasdienėje vartosenoje.
Kita priežastis pasitaiko nekokybiškų vertimų. Internete galima rasti ir prastų, neišbaigtų, pasenusių, pradėtų ir pamestų vertimų. Kas nors neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ką nors pabandęs versti įdeda į internetą, nekalbant jau apie tekstų redagavimą. Kiti parsisiunčia tokią programą ir nusivilia ne tik ja, bet ir lietuviškumu kompiuteriuose. Todėl svarbu pasirinkti kokybiškai sulietuvintas programas, o kurių vertimai dar žali, geriau palaukti. Programos, kurias minėjome aukščiau, yra sulietuvintos neblogai ir jas galima rekomenduoti. Trūkumų turi operacinių sistemų vertimai. Windows XP dėl to, kad ji ne iki galo išversta. Neišverstos gilesnės vietos, kurių prireikia patyrusiems naudotojams ir sistemos administratoriams. Bet eiliniam naudotojui dažniausias pakanka to, kas išversta. Todėl mokyklose reikia naudoti tik sulietuvintą sistemą ir pasitaikius progai priminti jos autoriams arba platintojams, kad derėtų turėti visos sistemos lietuvišką vertimą, tokį, kokį turi lenkai, vokiečiai, danai, suomiai, norvegai ir kiti. Sistema Linux galima nusivilti įdiegus senstelėjusią arba tik pradėtą versti versiją. Jos atmainos (KDE, Gnome, Mandriva ir kt.), o taip pat atskiros jų versijos, sulietuvintos nevienodai, nuolat tobulinamos ir lietuvinamos. Todėl prieš įdiegiant reikia pasidomėti jų kokybe ir pasirinkti geriausiai sulietuvintą.
Jau pradėjo veikti svetainė Mokslas plius (mokslasplius.lt/), kurioje ketinama skelbti informaciją ir atsiliepimus apie sulietuvintas programas.
Originalas paprastai vertinamas aukščiau už jo vertimą. Ar galima pasiekti, kad sulietuvintos programos prilygtų originalioms jų versijoms?
Atsakymas gali pasirodyti netikėtas galima ne tik pasiekti, bet ir pralenkti!
Pralenkti galima tada, kai programos originalo kūrėjų kvalifikacija nėra aukšta. Dažnai taip ir esti. Čia turima omenyje ne pats programavimas (veiksmų išreiškimas programavimo kalba), o vaizdus veiksmų pateikimas žmogui, aiškūs ir suprantami juos įvardijantys ir paaiškinantys tekstai. Programa nėra literatūros ar filosofijos kūrinys, kurį verčiant reikia tiksliai perduoti tai, ką autorius parašė. Čia svarbu kuo geriau atspindėti programos veikimą. Jeigu programos lietuvintojų kvalifikacija ne žemesnė už autorių kvalifikaciją, tai yra reali galimybė pralenkti.
Kuo galime prisidėti prie programų lietuvinimo
Pirmiausia reikia maksimaliai naudoti tą, ką turime, esamas sulietuvintas programas. Tada matysime kokių programų trūksta ir ką reikia taisyti tose, kurias jau turime.
Sakoma, kad kritikuoti lengviau, negu kurti. Taigi, ir pradėkime nuo tų programų, kurias naudojame, kritikos, recenzavimo. Apie originalias programas parašyta daug atsiliepimų, recenzijų. Jose nagrinėjama programos funkcionalumas, naudojimo patogumas. Apie tai rašo kompiuterijos specialistai ir patyrę naudotojai. Sulietuvintos programos kalbos požiūriu dar beveik nerecenzuojamos. Štai čia yra gera proga lituanistams tarti savo žodį ir taip prisidėti prie lietuvinamų programų kokybės gerinimo, prie lietuvių kalbos gryninimo kompiuteriuose.
Yra daug frazių, kurias kasdien matome kompiuterių ekranuose. Jos turėtų būti ne tik gerai suprantamos, bet ir nepriekaištingai nudailintos, ugdančios gimtosios kalbos jausmą.
Paprasčiausia pastabas siųsti programų lietuvintojams. Jų adresai paprastai būna nurodyti pačiose programose arba sulietuvintų programų interneto svetainėse. Daugiau paanalizavus programą, veiksmingiau recenzijas skelbti spaudoje, internete. Tada iš jų pasimokys ne tik konkrečios programos autoriai, bet ir kitų programų lietuvintojai.
Yra toks dalykas programų testavimas. Tai įvairiapusiškas dar nebaigtos programos išbandymas, panašus į recenzavimą. Tiktai programa dar visuotinai nenaudojama, o jos autoriai arba vertėjai nedelsdami taiso pastebėtus trūkumus. Kol programa dar žalia, ją testuoja patys autoriai nėra ko visiems rodyti daiktą su daugybe lengvai pastebimų klaidų. Kai darbas artėja prie pabaigos, autoriai savų klaidų nebepastebi ir kviečia į pagalbą visuomenę.
2004 m. pabaigoje buvo atlikta mokinių apklausa išaiškinti jų požiūriui į informacines technologijas mokyklose. Apklausai mokiniai buvo parenkami atsitiktinai kas penktas pagal eilės numerį klasės žurnale. Taigi atsakymus pateikė įvairių pomėgių ir įvairias profesijas pasirinksiantys mokiniai ne tik būsimi informatikai ar lituanistai. Į klausimą, ar norėtų programas testuoti 10 % atsakė taip. Manyčiau kad daug, būtų nemažai netgi jei iš tų kas dešimtas liktų ištvermingas. Todėl gal vertėtų lituanistams susiburti bendram darbui kartu su informatikais.
Aktyviai paanalizavus, kaip lietuvinamos programos, galima ir patiems imtis kokią nors nedidelę programą ar interneto svetainę sulietuvinti. Ar lituanistui mokytojui tai įmanoma? Gal tam reikia daug informatikos žinių?
Pažvelkime informatiko akimis. Yra informatikos mokytojų, parašiusių puikių programų. Be abejo, jie buvo geri programuotojai, bet vargu ar buvo literatai. Prireikus prašė patarimų lituanisto, kaip kokį nors kompiuterio pranešimą gražiau suformuluoti, kvietėsi į talką redaktorių.
O dabar lituanisto akimis. Programinės įrangos lokalizuotojas turi labai gerai mokėti tą kalbą, į kurią programa lokalizuojama (mūsų atveju lietuvių), gerai tą kalbą, kuria parašytas programos originalas (dažniausiai anglų). Programavimo žinios taip pat pageidautinos, bet nebūtinos. Prireikus gali pagelbėti informatikos mokytojas.
Pabaigai
Gerai žinomos Microsoft bendrovės tarptautinės strategijos direktorius Deividas Bruksas (D. Brooks) yra pasakęs, kad kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks. Ar lietuvių kalba tvirtai jausis informatikos amžiuje, nemažai priklauso nuo mūsų pačių, ar sugebėsime kompiuterius įveikti, kad jie tarnautų kalbai ir mums, ar tapsime kompiuterių vergais.
Gimtasis žodis 2007, Nr. 5, p. 27.