Lietuviški rašmenys kompiuteryje
Gintautas Grigas
Pirmieji kompiuteriai filologų nedomino, nes operavo vien skaičiais ir tarnavo matematikams. Todėl ryšys tarp matematikų ir kompiuterininkų buvo glaudus. Matematikams rūpėjo, kad kompiuteris skaičiavimus atliktų tiksliai, sparčiai, nedarytų klaidų. Kompiuterininkai nuolat konsultuodamiesi su matematikais tobulino esamus kompiuterius, projektavo naujus.
Apie XX a. vidurį į kompiuterio ženklų rinkinius palaipsniui įtraukiamos raidės. Atsirado galimybė kompiuterį taikyti darbui su tekstais juos analizuoti, redaguoti, maketuoti, versti iš vienos kalbos į kitą. Dabar jau sunku įsivaizduoti, kaip be kompiuterio išsiverstų knygų, žurnalų, laikraščių leidyba. Kompiuteris kur kas dažniau naudojamas darbui su tekstais negu su skaičiais. Matematikus prie kompiuterio keičia rašantys ir skaitantys žmonės. Atėjo laikas kalbos žinovams filologams, konkrečiau lituanistams, daugiau domėtis kompiuteriais, deramai pasinaudoti jų galimybėmis. Gal net perimti iniciatyvą iš matematikų! Tai nereiškia, kad lituanistams reikia griebtis informatikos studijų. Pakanka žinoti kompiuterio galimybes ir mokėti deramai jomis pasinaudoti, o jei kompiuteryje kalbos reikalai šlubuoja, mokėti iš kompiuterio bei juos globojančių kompiuterininkų išreikalauti tai, kas priklauso.
Rašmenys kompiuteryje
Rašto ženklai: raidės, skaitmenys, skyrybos bei matematikos ženklai, elementarūs grafikos simboliai (rodyklėlės, kvadratėliai, trikampėliai ir kt.) ir visi kiti tekstuose vartojami ženklai kompiuteryje (jo atmintyje) koduojami. Jeigu ženklas turi kodą, tai jis yra visateisis kompiuterio gyventojas. Kodai dar tiksliau apibūdina ženklą, negu jo matomas vaizdas. Pavyzdžiui, išspausdinta lotyniška raidė A nesiskiria nuo rusiškos A, o kompiuteryje šios raidės turi atskirus kodus ir jas supainioti nėra pavojaus.
Kitas klausimas, ar visi reikalingi ženklai turi kodus?
Nesigilinant į kodavimo vingrybes, galima atsakyti, kad šiuolaikiniuose kompiuteriuose galima užkoduoti visų raštą turinčių pasaulio kalbų abėcėlių ženklus, įskaitant taip pat kinų, japonų, korėjiečių hieroglifus. Na, o lietuvių kalbos abėcėlė, turinti tik 32 raides, jokių problemų nekelia.
Sunkumų kartais atsiranda ženklus pateikiant kompiuteriui, spausdinant, rodant kompiuterio ekrane, persiunčiant komunikacinėmis priemonėmis. To priežastis nepakankamos naudojamų priemonių galimybės, o dažniausiai nepakankamos jas naudojančiųjų žinios apie tokias galimybes. Apie tai ir pakalbėsime.
Teksto rinkimas klaviatūra
Standartinė klaviatūra. 2000 m. buvo patvirtintas standartas lietuviškos klaviatūros, kuria galima rinkti visus kasdieniam darbui lietuvių kalbos rašto ženklus, o taip pat kitus darbui sukompiuteriu reikalingus ženklus (1 pav.). Ji atitinka tarptautinius standartus ir savo galimybėmis prilygsta kitų Europos valstybių klaviatūroms. Dirbant ja jokių problemų dėl lietuviškų rašto ženklų rinkimo nekyla.
1. Lietuviška standartinė klaviatūra
Atkreipiame dėmesį, kad ir visi užrašai (klavišų pavadinimai ir kt.) yra lietuviški. Deja, ši klaviatūra prekyboje pasirodė tik 2004 m. pabaigoje. Bet ja susidomėjusios mokyklos dar prieš tai pačios persidarė iš kitoms kalboms skirtų klaviatūrų užklijuodamos ant kai kurių klavišų lipdukus ir įdėdamos į kompiuterį šios klaviatūros tvarkyklę nedidelę programėlę, pasakančią kompiuteriui, koks ženklas ant kurio klavišo uždėtas. Daugiau informacijos apie šią klaviatūrą galima rasti interneto svetainėje http://ims.mii.lt/klav.
Skaičiukinė klaviatūra. Lietuvoje labiausiai paplitusi vadinamoji skaičiukinė klaviatūra. Faktiškai tai amerikietiška klaviatūra, kurioje devyni viršutinės eilės klavišai su skaitmenimis ir kitais ženklais panaudoti lietuviškoms raidėms Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž, kurių nėra anglų k. abėcėlėje (2 pav.).
2 pav. Savitosios lietuvių kalbos raidės skaičiukinėje klaviatūroje
Skaičiukinės klaviatūros privalumas lengva persidaryti iš amerikietiškos. Pakanka nupiešti arba užlipdyti lietuviškas raides tik ant 9 klavišų, o jei nėra nei lipdukų, nei rašiklio, rašančio ant plastmasinių klavišų, tai galima užklijuoti popieriaus juostelę virš viršutinės klavišų eilės ir ten užrašyti raides taip, kaip parodyta paveiksle.
Jos trūkumas lietuviškos raidės išstūmė ant tų klavišų buvusius ženklus. Už borto liko skaitmenys 18 ir dešimt kitų ženklų. Neliko šauktuko. Naudojantis kompiuteriu nuolat prireikia ir kitų prarastų ženklų, pavyzdžiui, ženklo @ rašant laišką, pliuso ir lygybės norint parašyti formulę. Tiesa, jeigu jie neužklijuoti, tai matomi, bet naudos iš to mažai paspaudus klavišą vietoj jų gaunama raidė. Kaip surinkti prarastą ženklą? Paprasčiausia laikinai, kai jo prireikia, persijungti į kurios nors kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, klaviatūrą.
Brūkšnio ir kabučių nėra ir anglų kalbos klaviatūroje. Kai kurios tekstų rengyklės turi savus būdus šiems ženklams surinkti. Pavyzdžiui, Word arba Open Office tekstų rengyklėse brūkšnys gaunamas paspaudus Vald (Ctrl) klavišą kartu su dešinėje pusėje esančios skaitinės klaviatūros dalies minuso ženklu, o paprastąsias kabutes " sulietuvintos šių programų versijos pakeičia lietuviškomis kabutėmis (žodžio pradžioje) ir (žodžio pabaigoje). Pavyzdžiui, renkame "žodis", o gauname žodis.
Tekstus tenka rinkti ir kitomis programomis, kurios tokios galimybės neturi. Tada klavišų neturinčius ženklus galima gauti surenkant kodais. Renkama taip. Laikant paspaustą kairįjį Alt klavišą surenkamas ženklo kodas (keturi skaitmenys) klaviatūros dešinėje pusėje esančios skaitinės dalies klavišais. Tada atleidžiamas Alt klavišas ir kompiuterio ekrane pasirodo tą kodą turintis ženklas. Minėtų ženklų kodai yra tokie:
(brūkšnys): 0150,
(atidaromosios kabutės): 0132,
(uždaromosios kabutės): 0147.
Taigi, taisyklingai rašyti galima turint bet kurią klaviatūrą su lietuviškais rašmenimis, tik vienu atveju patogiau, kitu ne taip patogiai.
Elektroninis paštas
Prieš dešimtmetį nesklandumų elektroniniame pašte pasitaikydavo dėl to, kad tuo metu buvo naudojamos dvi operacinės sistemos: DOS ir Windows, kuriose lietuvių kalbos abėcėlės raidės buvo skirtingai koduojamos, o to meto pašto programos nemokėjo laiškų perkoduoti. Problema buvo išspręsta 1998 m. sutvarkius laiškų, einančių iš vienos operacinės sistemos į kitą, perkodavimą tuo metu naudotose programose, po vieną abiejose operacinėse sistemose.
Vėliau radosi daugiau pašto programų, gebančių taisyklingai persiųsti lietuviškus laiškus. Bet daugėjo ir programų, pritaikytų tik vienai kuriai nors kitai kalbai arba kuriai nors kalbų grupei, arba tokių, kuriose reikia ką nors papildomai padaryti ar pareguliuoti norint jas pritaikyti lietuviškam paštui. Tai sudarė sąlygas atsirasti prietarui, kad elektroniniuose laiškuose galima arba rekomenduojama vartoti tik anglų kalbos abėcėlę. Prietarui plisti padėjo ir nepakankama daugelio elektroninio pašto tarnybų darbuotojų, nesuprantančių arba nesugebančių klientui paaiškinti elementarių dalykų, susijusių su lietuviškų laiškų rašymu, kvalifikacija.
Kurią programą pasirinkti? Dabar programų puikiai persiunčiančių lietuviškus laiškus yra pakankamai. Geriausia pasirinkti tokią, kurios visai nereikia papildomai tvarkyti, t. y. ją įdiegę į kompiuterį galėtumėte iš karto skaityti ir rašyti lietuviškai, ir būti tikri, kad iš jos išsiųstus laiškus visi matys neiškraipytus. Lietuviškus (ir kitų kalbų) laiškus tvarkingai persiunčia elektroninio pašto programos Mozilla Thunderbird, Thunderbird LT, o taip pat interneto naršyklėje Mozilla esanti pašto programa. Jos tinka operacinėms sistemoms Windows ir Linux, nemokamos, sulietuvintos (t. y. visi ekrane rodomi užrašai išversti į lietuvių kalbą), turi priemones siunčiamų laiškų rašybai patikrinti (3 pav.).
3 pav. Laiško rašybos tikrinimas jį rašant. Neteisingai parašyti žodžiai pabraukiami taškine linija
Daugiau informacijos apie šių programų lietuviškas versijas yra svetainėje http://ims.mii.lt/mozilla/.
Mažesnių galimybių kompiuteriams (pvz., veikiantiems su operacine sistema Windows 98). gerai tinka naršyklės Opera (http://aldona.mii.lt/opera/) pašto programa ir atskira programa Scribe (http://www.memecode.com/scribe.php). Tiktai jas įdiegus reikia nepamiršti nustatyti lietuvių kalbą.
Štai taip nesudėtingai gali kiekvienas pats įsitaisyti tvarkingą elektroninį paštą namuose arba asmeniškai darbe naudojamame kompiuteryje, nebūdamas kompiuterijos specialistu. Mokyklų kompiuterių klasėse tai padaryti dar paprasčiau, nes čia yra tokius dalykus išmanantis inžinierius arba informatikos mokytojas.
Daugiau patirties turintys gali naudotis ir su operacine sistema arba raštinės programų paketu komplektuojamomis programomis Outlook arba Outlook Express. Mat jas reikia dar šiek tiek pareguliuoti, kad tinkamai persiųstų lietuviškus laiškus. Kaip tai padaryti rašoma tinklalapyje http://www.liks.lt/elpaliet.
Žiniatinklio paštas. Yra svetainių, teikiančių elektroninio pašto paslaugas. Lankytojui užsiregistravus paskiriama pašto dėžutė, į kurią atsiųstus laiškus galima tvarkyti ir skaityti tiesiog iš tos svetainės. Tokią pašto paslaugą mėgsta mokiniai, nes yra nemokama, paprastas registravimasis. Svarbu tik pasirinkti svetainę, tinkančią lietuviškiems laiškams rašyti ir skaityti. Štai keletas jų: Fastmail.fm (http://www.fastmail.fm/), Walla.com (http://www.walla.com/), Mail.tut.by (http://mail.tut.by/). Šios svetainės užsieninės ir jų nuostatose dar reikia nustatyti lietuvių kalbai tinkamus parametrus. Kaip tai padaryti, aprašyta tinklalapyje http://www.liks.lt/elpaliet/
Lietuviški laiškai į užsienį siunčiami taip pat, kaip ir į Lietuvą. Valstybių sienos internetui nekliudo. Svarbu tik kad gavėjo kompiuteris ekrane galėtų rodyti lietuviškus rašmenis. Dažniausiai taip ir yra, nes užsienietis, mokantis lietuviškai, paprastai ką nors lietuviško skaito ir kompiuteriu. Be to, šiais laikais tam nebėra ir kliūčių, nes unikodiniai šriftai, su įvairių kalbų (ir lietuvių) rašmenimis naudojami visame pasaulyje.
Klaidos. Pasiuntus laišką ir iš gerai sutvarkytos programos vis tiek gali kas nors atsiliepti, kad blogai mato lietuviškus rašmenis. Tačiau tokiu atveju bus aišku, kad klaidas daro gavėjo programa ir jam galima patarti, kad jis patikrintų savo programą testu, esančiu tinklalapyje http://www.lietuvybe.org/testas.
O ką daryti gavus laišką, kuriame vietoj lietuviškų raidžių su diakritiniais ženklais matomos kitos raidės?
Jeigu matomos kitos į jas panašios raidės, pavyzdžiui vietoj Ą matome A, vietoj Č C, tai dažniausiai dėl to kaltas pats laiško rašytojas, bet pasitaiko, kad gerai parašytą laišką sušveplina netikusi siuntėjo pašto programa. Todėl nereikėtų iš karto siuntėją apkaltinti neraštingumu. Geriau jį korektiškai įspėti, kad laiškas buvo gautas su klaidomis, ir pasiūlyti, kad jis sutvarkytų savo pašto programą, nurodyti, kur galima rasti patarimų, kaip tą padaryti. Tokio pranešimo pavyzdį matome 4 paveiksle.
4 pav. Atsakymas į šveplą laišką
Lietuviškus rašmenis galima laisvai vartoti ne tik laiško tekste, bet ir jo antraštėje: temos pavadinime, asmenvardžiuose, rašomuose šalia adreso. Vienintelė vieta elektroniniame laiške, kur jų dar negalima vartoti, yra abonento vardas pašto adrese. Tikrąjį asmenvardį galima nurodyti tik jį parašius tame pačiame laiško antraštės lauke greta adreso, pavyzdžiui
Jūratė Šličiūtė <jrt@abc.def.lt>
Bet ir ši problema jau sprendžiama. Yra rengiamas tarptautinio standarto projektas pagal kurį ateityje bus galima laišką rašyti ir tokio pavidalo adresu:
Jūratė.Šličiūtė@abc.def.lt
Tinklalapiai
Tinklalapio pavadinimas. Dabar pamatyti šveplą tinklalapį jau retenybė. Tačiau rašybos klaidų dar pasitaiko tinklalapių pavadinimuose. Jie rašomi atskirai nuo tinklalapio teksto. Todėl kartais manoma, kad čia tik tarnybinė informacija ir į rašybą nekreipiamas dėmesys. Betgi jis matomas pavadinimo juostoje naršyklės lango viršuje (5 pav.). Todėl, kaip ir visi užrašai, turi būti taisyklingas. Deja, dar pasitaiko šveplų pavadinimų ir su kitokiomis klaidomis. Lituanisto pareiga pažiūrėti į savo mokyklos tinklalapių pavadinimus ir pastebėjus klaidą pranešti svetainės administratoriui, kad ištaisytų.
5 pav. Viršuje esantis užrašas LR Švietimo ir mokslo ministerija yra tinklalapio (svetainės) pavadinimas
Lietuviški sričių vardai. Interneto sričių vardus vis dar matome parašytus šveplai, pavyzdžiui www.zemelapis.lt. Tai vienas iš interneto paslaugų trūkumų. Bet galime pasidžiaugti, kad jis jau nyksta. Nuo 2004 m. kovo 30 d. jau galima registruoti lietuviškus vardus. Štai keletas tokių adresų: http://www.ulevičius.lt, www.mažylis.lt, http://www.žalgiris.lt. Lietuvių (ir kitų kalbų) rašmenis sričių varduose atpažįsta praktiškai visos interneto naršyklės. Tik Internet Explorer vėlavo kad jis atpažintų, reikėdavo iš interneto parsisiųsti programos papildinį, o 7-ai versijai, išleistai 2006 m. rudenį, papildinio nebereikia. Jeigu Jūsų mokykla dar tebeturi šveplą savo svetainės vardą, paraginkite interneto prižiūrėtojus, kad jį pakeistų lietuvišku. Informacijos apie lietuviškų vardų registravimą galima rasti internete adresu http://www.domreg.lt/lt/idn.html.
Lietuviški asmenvardžiai kitų kalbų tinklalapiuose. Dalis Lietuvos tinklalapių pateikiami užsienio kalbomis. Kaip juose rašyti lietuviškus asmenvardžius bei vietovardžius: taisyklingai ar be diakritinių ženklų? Kai kas raides su diakritiniais ženklais pakeičia kitomis raidėmis, baimindamiesi, kad tokių raidžių užsieniečiai nematys. Taip Škėma persikrikštija į Skema, Vietoj Šiauliai tsiranda Siauliai ir pan. Ar tam yra priežasčių?
Techninių nėra, nes rengiamą tinklalapį galima koduoti unikodu, kuriame yra visų pasaulio kalbų rašto ženklai ir jį atpažįsta ir teisingai rodo visos naršyklės. Kalbinių priežasčių taip pat nėra mes patys propaguojame svetimvardžių rašymą originalo kalba.
Komentarai. Dabar daugelyje interneto svetainių lankytojai gali rašyti komentarus. O juos paskaičius darosi nelinksma, kad dar daugelis rašytojų vengia raidžių su diakritiniais ženklais, lyg gyventų praeitame šimtmetyje.
Mobiliųjų telefonų žinutės
Mobilųjį telefoną turi beveik kiekvienas. Žinutes jais dažniausiai siunčia nevartodami raidžių su diakritiniais ženklais taip darkydami kalbą. Kai kas netgi abejoja, ar išvis žinutėse galima vartoti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides. Kaip gi yra iš tikrųjų?
Įvairių kalbų raidžių rinkinius mobiliuosiuose telefonuose, taip pat jų išdėstymą 12 klavišų klaviatūroje reglamentuoja tarptautinis standartas ETSI ES 202 130. Kiekvienos kalbos raidės skirstomos į dvi grupes (A ir B). A grupei priklauso pagrindinės (privalomos) abėcėlės raidės, B grupei antraeilės, kurių gali prireikti, pavyzdžiui, užrašant užsienietiškus asmenvardžius.
Lietuvių kalbai skirtos standarto dalies A grupei priskiriamos visos 32 lietuvių kalbos abėcėlės raidės, B grupei 3 raidės: q, w, x. Deja, dar daugelis Lietuvoje pardavinėjamų mobiliųjų telefonų šio standarto neatitinka neturi galimybės rinkti visų lietuviškos abėcėlės raidžių. Pasitaiko ir tokių, kuriuose surinktas lietuviškas tekstas sugadinamas. Tačiau priimti ir teisingai parodyti lietuviškas žinutes gali jau beveik visi mobilieji telefonai.
Statistika skelbia, kad Lietuvoje iš mobiliųjų telefonų 2006 m. buvo išsiųsta apie 1,7 milijardo žinučių. Nemaža jų dalis tenka mokiniams. Todėl mūsų pareiga pasiekti, kad lietuvių kalba žinutėse nebūtų darkoma, kad žinutes būtų skaityti malonu, kaip ir bet kokį taisyklingai parašytą tekstą.
Mobilusis telefonas individualaus naudojimo prietaisas. Todėl pradėkime nuo savų telefonų. Įsigydami naują telefoną įsitikinkime, ar juo galima rinkti lietuviškas raides. Ir dar patikrinkime, ar nesugadina išsiunčiamų žinučių. Paprasčiausias būdas tai padaryti išsiųsti žinutę sau pačiam ir čia pat pažiūrėti, ką gavome. Pavyzdžiui, jeigu išsiųsime žodį Ačiū ir gausime Ačiū, tai tokį telefoną galima pirkti, o jei gausime Aciu, reikia rinktis kitą.
Tie, kas jau turime telefonus, paieškokime, gal galima nustatyti žinutėms lietuvių kalbą. Jei galima, tai dar pabandykime, ar gerai jas išsiunčia.
Yra dar vienas įdomus triukas, kurį tinka panaudoti tada, kai telefonu galima surinkti lietuviškas ir rusiškas raides, o išsiunčiamos lietuviškos žinutės gadinamos. Į lietuvišką žinutę reikia įterpti bent vieną rusišką raidę (pvz., vietoj lotyniškos a parašyti tokios pat išvaizdos rusišką a) ir žinutė nebus sugadinta. Taip apgausime cenzorių, pasistengusį, kad lietuviški rašmenys iš telefono nebūtų siunčiami.
Kaip minėjome, lietuviškas žinutes gali teisingai priimti beveik visi telefonai. Todėl jeigu tik turime tinkamą telefoną, rašykime juo taisyklingai lietuviškai. Jeigu, kas ir atsilieps, kad jo telefonas blogai rodo lietuviškas raides, tai bus aišku, kad jam laikas pakeisti telefoną šiuolaikiškesniu.
Kas kam tarnauja?
Žinomas teiginys: kompiuteris turi tarnauti žmogui, o nes žmogus kompiuteriui. Kalbėdami apie lietuviškus rašmenis kompiuteryje jį galima perfrazuoti taip: kompiuteris turi tarnauti lietuvių kalbai, o ne kalba jam. O to pasieksime būdami reiklesni kompiuteriui, jo įrangos projektuotojams ir prižiūrėtojams.
Gimtasis žodis. 2007, Nr.3, p. 28.
« kiti straipsniai