Kompiuterių programų lietuvinimas 2007 metais

Dr. Gintautas Grigas

Kompiuterių daugėja, o programų skaičius auga dar sparčiau. Kaip sekasi jas versti į lietuvių kalbą ir kitaip pritaikyti lietuviškai aplinkai – jas lietuvinti?

Pabandysime apžvelgti, kas svarbesnio padaryta šiais metais ir kas dar liko ateičiai.

Svarbiausiu 2007 metų įvykiu reikia laikyti operacinės sistemos „Windows Vista“ ir raštinės programų paketo „Microsoft Office 2007“ sulietuvinimą. Šių programų ankstesnės versijos jau buvo išverstos į lietuvių kalbą 2002 m. (Windows XP) ir 2003 m. (Microsoft Office 2003). Po to ketvertą metų staigmenų nebuvo, o šiais – šuolis.

Naujoji operacinė sistema sulietuvinta giliau negu ankstesnė „Windows XP“, apie kurią kalbėdavo kaip apie dalinį, paviršinį vertimą į lietuvių kalbą. „Vistoje“ į lietuvių kalbą išverstos ne tik reikmenimis vadinamos nedidelės programos „Užrašinė“, „Piešimas“, „Tekstų doroklis“, bet ir jų žinynai.

Į sistemą įtraukta lietuviška standartinė klaviatūra, kuri čia vadinama „Lietuviška nauja“.  Tačiau Lietuvos prekybininkai dar nepradėjo ja komplektuoti naujų kompiuterių.

Nauja operacinė sistema diegiama ir į nešiojamuosius kompiuterius. Šie kompiuteriai pradėti gaminti Lietuvoje. Tačiau čia irgi nespėjama: kompiuteriai išleidžiami su senomis nevisavertėmis skaičiukinėmis klaviatūromis.

Operacinė sistema „Windows Vista“ komplektuojama kartu su interneto naršykle „Internet Explorer 7“. Ji taip pat išversta į lietuvių kalbą ir turi mums svarbią naujovę: atpažįsta lietuviškus interneto sričių vardus (pvz., www.žalgiris.lt). Kitos naršyklės šią savybę turėjo jau anksčiau, bet „Internet Explorer“ daugiausia naudojama. Todėl reikia laikyti, kad ši problema iš esmės išspręsta tik dabar. Gal būt dėl to pagyvėjo lietuviškų sričių vardų registravimas. Atsirado ir vardų perpardavinėtojų: apsukresnis užregistruoja populiarų vardą, pavyzdžiui, „Švyturys“, „Šiauliai“, kurį norėtų turėti dabartinis analogiško „šveplo“ vardo savininkas. Dabar taisyklingą vardą jam tenka pirkti jau iš perpardavinėtojo ir mokėti brangiau arba ir toliau naudotis netaisyklingu vardu.

Programų pakete „Microsoft Office 2007“ yra sulietuvintos tekstų (Word) ir pateikčių (PowerPoint) rengyklės, skaičiuoklė (Excel), duomenų bazė (Access) ir kitos mažesnės programos. Išversti meniu, dialogų langai ir žinynai.

Toliau lietuvinamos analogiško atvirojo raštinės programų paketo „OpenOffice.org“ naujos versijos. Tačiau neišversti jo programų žinynai. Taigi, jo lietuvinimas atsilieka nuo „Microsoft Office 2007“ lietuvinimo. Tačiau jo versijos atnaujinamos operatyviau: naujų lietuviškų versijų išleidimas nuo originalių angliškų išleidimo atsilieka tik keliomis dienomis, o „Microsoft Office 2007“ buvo sulietuvinta tik po keleto mėnesių.

Panaši situacija ir su „Windows Vista“. Lietuviškas „Vistos“ vertimas pasirodė maždaug trimis mėnesiais vėliau, negu originalas.

Operacinė sistema ir raštinės programų paketas yra daugiausiai naudojamos programos. Natūralu, kad nuolat išleidžiamos knygos apie jas. Šį kartą knygų leidimas vėluoja dar daugiau, negu programų. Jau praėjo devyni mėnesiai, kai buvo oficialiai pristatytas lietuviškas operacinės sistemos vertimas, pusmetis – nuo raštinės paketo pasirodymo, bet dar nematyti knygų apie šias programas. Bet lietuviškų knygų ir knygelių apie angliškas šių programų versijas išleista jau arti dešimties.

Sulietuvinta daugelio naudojama dokumentų žiūryklė „Adobe Reader“, pokalbių programa „Skype“, dar keletas kitų bendros paskirties programų ir nemažai mokymui skirtų programų.

Gausėjant lokalizuotų programų, pradėta rūpintis jų kokybe. Svetainėje „Mokslas plius“ (mokslasplius.lt) pradėta recenzuoti lokalizuotas programas. Jau pateiktos dešimties programų recenzijos.

Kol kas prasta padėtis su lietuviškų SMS žinučių siuntimu. Ir toliau pardavinėjami mobilieji telefonai, negalintys išsiųsti lietuviškų žinučių, prekybininkų skelbiamuose duomenyse apie telefonus nepateikiama informacija, ar telefonas tinka lietuviškoms žinutėms siųsti, ar ne. Toli gražu ne kiekvienas pardavėjas sugeba apie tai kvalifikuotai pakonsultuoti pirkėją.

Lietuvoje atsirado interneto svetainių, teikiančių svetainių žinučių siuntimo į mobiliuosius telefonus paslaugą. Deja, tik keletas jų gali išsiųsti lietuviškas žinutes. Sąrašai tinkamų ir netinkamų paslaugų tarnybą pradėti skelbti interneto svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (www.likit.lt).

Žodžiu, nors daug kas padaryta šįmet, bet darbų lieka apsčiai ir ateičiai.

Naujausios žinios Nr. 298 (842) 2007 m. gruodžio 29 d., p. 1 (Lietuvos aido priedas).

« atgal