Ar mokytojai suspėja su informacinių technologijų naujovėmis?

 

Gintautas Grigas

 

Lietuvos aido Nr. 258 (10051) rašėme apie 2006 m. lapkritį Lietuvoje vykusią tarptautinę konferenciją „Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos“, kurioje užsieniečiai labai gerai įvertino Lietuvos mokslininkų darbus šioje srityje. O kokia padėtis mokyklose? Ar jos spėja įgyvendinti tai, kas jau pasiekta, kas nauja ir pažangu?

Mokyklų daug. Paieškoję rastume ir vienokių, ir kitokių. Maloniau kalbėti apie gerus dalykus ir skleisti jų patirtį.

Prieš daugelį metų Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla garsėjo kaip gera fizikų kalvė. Dabar ji pertvarkyta į Žirmūnų gimnaziją. Parūpo pažiūrėti, kaip jai sekasi naudoti kompiuterius fizikos pamokose ir mokyti informatikos. Juo labiau, kad šių abiejų dalykų moko ta pati mokytoja Alvida Lozdienė, minėtos konferencijos dalyvė.

 

 

Informatikos ir fizikos mokytoja Alvida Lozdienė ruošiasi pamokai

 

Užsukome į fizikos kabinetą. Iš karto krito į akį interaktyvioji lenta. Tai ekranas, ant kurio vaizdas projektuojamas iš kompiuterio, o tai, kas ant jo rašoma, patenka į kompiuterį. Ant lentos galima ne tik rašyti, bet ir kitus veiksmus atlikti, pavyzdžiui, paspausti kompiuterio rodomoje elektros grandinėje mygtuką, ir užsidegs lemputė – pašviesės jos vaizdas, rodomas ekrane. Tai puiki priemonė demonstruojant įvairius fizikos reiškinius.

 

 

Fizikos reiškinius galima vaizdžiai stebėti ir valdyti interaktyviojoje lentoje

 

Žirmūnų gimnazija yra viena iš pirmųjų, naudojančių interaktyviąją lentą. Dabar tokias lentas jau turi daugelis Lietuvos mokyklų.

Apsilankome informatikos kabinete. Čia interaktyviosios lentos nėra. Informacines technologijas dėstanti mokytoja Veslava Kiselevska paaiškina, kad informatikams ji mažiau reikalinga, nes dauguma reiškinių, vykstančių kompiuteryje, matomi jo paties ekrane, todėl nebūtina juos modeliuoti. Tai racionalaus sprendimas – pirmenybę teikti tam dalykui ar temai, kur iš kompiuterinės mokymo priemonės galima tikėtis daugiausia naudos.

Apžiūrime kompiuterius. Visų klaviatūros standartinės. Tiksliau pasakius, perdarytos į standartines, ant kai kurių jų klavišų užlipdžius lipdukus. Mokytoja Veslava aiškina:

„Lipdukai nusitrina ir kasmet, kartais ir kas pusmetį, tenka juos perklijuoti. Tai nemažas darbas – mokykloje yra trys kabinetai su 45 kompiuteriais, dar keliasdešimt kitur: bibliotekoje, mokytojų kambaryje, kabinetuose, buhalterijoje, pas direktorių, pavaduotoją, ūkvedį... Ir visi pageidauja turėti lietuviškas standartines klaviatūras, nes sykį jas pabandę nebenori grįžti prie nepatogių skaičiukinių (tų, kuriose lietuviškos raidės uždėtos ant skaitmenų). Bet racionaliau vieną ar du kartus per metus padirbėti su lipdukais ir žirklėmis, bet palengvinti kasdienį bendravimą su kompiuteriu. Juo labiau, kad ateityje lipdukų nebereikės, nes standartinės klaviatūros jau gaminamos ir po metų kitų naujus kompiuterius tikimės nusipirkti su jomis“.

 

 

Abiturientams kompiuterio prireikia nuolat

 

Paklausta, kada pradėjo naudoti standartinę klaviatūrą, Veslava paaiškino, kad gerai neprisimena, gal prieš penkmetį, ar daugiau, kai tik apie ją sužinojo. Pirmasis lietuviškos klaviatūros iniciatorius čia buvo IT mokytojas Saulius Šopaga, dabar dirbantis Kretingoje. Būtų buvę gražu parašyti, kad Žirmūnų gimnazija buvo pirmoji. Bet mokytoja nesutinka, nes tuo nėra tikra. Bet sakydami, kad Žirmūnų gimnazija buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių naudoti standartinę lietuvišką klaviatūrą, tikrai nesuklysime.

Iš informatikos kabinetų standartinės klaviatūros pamažu išplito ir į kitas mokyklos tarnybas. Taigi, visoje mokykloje jaučiama pažangos dvasia. Dėl to „kaltas“ šios mokyklos direktorius Edmundas Grigaliūnas nuolat besirūpinantis mokytojų kvalifikacijos kėlimu, mokyklos aprūpinimu moderniais kompiuteriais, jų jungimu prie interneto, gerai įrengtais informatikos kabinetais, retkarčiais gaunantis priekaištų iš mėgstančių gyventi ramiai, po senovei. Direktorius stengiasi įtraukti į naujų technologijų taikymą visą gimnazijos bendruomenę. Gana sėkmingai gimnazija dalyvauja elektroninės pažymių knygelės projekte.

Mokyklos kompiuteriai aprūpinti naujausia programine įranga, kuri jau išversta į lietuvių kalbą. Tai operacinė sistema „Windows XP“, raštinės programų paketas „MS Office 2003“, daugelis mokomųjų programų. Mokytoja aiškina:

„Lietuviška programinė įranga duoda daugiau naudos, negu angliška, ir mokiniui, ir mokytojui. Mokinys greičiau ją supranta ir gali pasinaudoti jos subtilesnėmis galimybėmis, kurios taip ir lieka nepažintos, kai pateikiamos užsienio kalba. Mokytojui mažiau laiko reikia mygtukams ar komandoms aiškinti, nes daugelio jų paskirtis ir funkcijos yra savaime suprantamos iš lietuviškų pavadinimų bei paaiškinimų, esančių pačiose programose. Daugiau laiko lieka esminiams dalykams nagrinėti.

Pastaroji aplinkybė atsispindi ir Alvidos, kartu su bendraautoriais parašytame informatikos vadovėlyje 5–6 klasėms. Jame akcentuojami koncepciniai dalykai, o ne mygtukų spaudymas. Taip mokytoja, gal ir pati to nejausdama, savo darbo patirtį su naujausia lietuviška programine įranga įdėjo į vadovėlį ir paskleidė visoms Lietuvos mokykloms.

 

 

Nemaža dalis patirties perkelta į informacinių technologijų vadovėlį

 

Tai tik vienos gimnazijos patirtis, iš kurios matyti, kad mokytojai gali suspėti žengti kartu su informacinių technologijų naujovėmis. Dar daugiau, sugeba jas įdiegti ir į visą mokyklos gyvenimą, ne tik į mokymą. Ir tai nėra taip sudėtinga. Reikia tik noro ir ryžto.