Gintautas GRIGAS
Matematikos ir informatikos institutas
SANTRUMPOS TERMINIJOJE
Santrumpos vartojamos visose mokslo srityse. Jos patenka ir į terminiją.
Apie tai, kokias santrumpas galima tiesiogiai perimti iš kitų kalbų, dažniausiai anglų, kurias versti, kurias kurti savas, ir bus kalbama šiame straipsnyje. Be to, santrumpos ne tik parašomos, bet ir perskaitomos balsu. Todėl reikia kalbėti ir apie jų tarimą.
Ypač daug santrumpų vartojama informatikoje. Tai yra dėl to, kad didžioji informatikos terminų dalis yra susijusi su kompiuteriais, o kompiuterių, kompiuterių tinklų bei interneto pradininkai buvo amerikiečiai. Todėl informatikos terminija formavosi anglų kalbos, kurioje santrumpas mėgstama vartoti, terpėje.
1. Savos ir skolintos terminų santrumpos
Santrumpa tai daugiažodžio termino sutrumpinimas, padarytas (dažniausiai) iš pagrindinių terminą sudarančių žodžių pirmųjų raidžių. Terminas gali turėti santrumpą arba jos neturėti. Jeigu ją turi, tai svarbu viso termino ir jo santrumpos vartojimo santykis: 1) daugiau žinomas ir dažniau vartojamas visas terminas, negu jo santrumpa, 2) santrumpa ir visas terminas vartojami maždaug vienodai, 3) dažniau vartojama santrumpa, visas terminas mažai žinomas ir retai vartojamas.
Termino ir jo santrumpos vartosenos santykis skirtingose kalbose gali būti skirtingas. Lietuvių kalboje santrumpos vartojamos rečiau, negu anglų. Todėl terminus verčiant arba perimant juos iš anglų kalbos santrumpa turėtų patekti į tą pačią grupę, kurios numeris toks pats, kaip anglų kalboje, arba mažesnis.
Skirstymas į grupes nėra tikslus, nes žodžiai mažai, retai neišreiškia kiekybinio mato. Tačiau jeigu laikomasi vienodų taisyklių visose nagrinėjamose kalbose, tai netikslumų turėtų sumažėti.
Panagrinėsime atskiras terminų grupes pagal jų vartojimą užsienio, dažniausiai anglų, kalbose.
1. Daugiau žinomas ir dažniau vartojamas visas terminas, negu jo santrumpa. Tokios santrumpos terminų žodynuose, ypač jų lietuviškose dalyse, ne visada pateikiamos. Straipsnio arba knygos pradžioje santrumpa paaiškinama, dažniausiai pirmą kartą pateikiant visą terminą, o skliaustuose nurodant ir jo santrumpą. Toliau vartojama jau vien santrumpa. Pavyzdžiui:
certificate revocation list, CRL atšauktų liudijimų sąrašas;
network interface card, NIC tinklo plokštė;
infra-red spectrometer, IR spectrometer infraudonasis spektrometras.
2. Santrumpa ir visas terminas vartojami maždaug vienodai. Visas terminas patogus tuo, kad (dažniausiai) gerai atspindi sąvokos esmę, o santrumpa todėl, kad ji trumpa ir (dažniausiai) jos raidės primena viso termino žodžius pagal pirmąsias raides.
Paprastai tokia sąvoką turi ir lietuvišką sklandų pavadinimą terminą, pavyzdžiui,
operating system, OS operacinė sistema, OS;
data base, DB duomenų bazė, DB;
data base management system, DBMS duomenų bazių valdymo sistema, DBVS.
Lietuvišką santrumpą natūralu sudaryti iš lietuviško sąvokos pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių, t. y. neperkelti jos iš kitos kalbos. Kai kada lietuviška santrumpa gali sutapti su kitos kalbos santrumpa (1 ir 2 pvz.), bet tai tik atsitiktinumas, o ne taisyklė.
Lietuviškas terminas santrumpos gali ir neturėti, pavyzdžiui,
hard disk, HD standusis diskas;
floppy disk, FD diskelis.
Terminas standusis diskas lietuviškos santrumpos neturi, o diskelis ir be santrumpos trumpas. Tokiais atvejais verčiant iš anglų kalbos santrumpą reikia keisti ją atitinkančiu visu sąvokos pavadinimu. Kai iš konteksto aišku, tai pažyminį galima praleisti ir sąvoką įvardyti vien gimininiu terminu (diskas).
3. Dažniau vartojama santrumpa, visas terminas mažai žinomas ir retai vartojamas. Tokių terminų gausu informatikoje. Šioje grupėje galima išskirti tris pogrupius:
3.1. Visas daugiažodis angliškas terminas pakankamai informatyvus, bet daugiau įprasta vartoti santrumpą, pavyzdžiui,
compact disk, CD kompaktinis diskas;
recordable compact disk, CD-R vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas;
rewritable compact disk, CD-RW daugkartinio rašymo kompaktinis diskas.
Šiems terminams pavyko rasti lietuviškus informatyvesnius atitikmenis, negu angliški, todėl nereikia ir santrumpų. Tačiau daugeliu atvejų lietuviškos santrumpos gali būti vartojamos. Tuo ši grupė panaši į antrąją.
3.2. Informatyvūs daugiažodžio termino komponentai (atskiri žodžiai). Būdingi pavyzdžiai spalvų modelių pavadinimai:
(red-green-blue), RGB (raudona-žalia-mėlyna), RŽM spalvų modelis;
(cyan-magenta-yellow, CMY (žydra-purpurinė-geltona), ŽPG spalvų modelis;
(cyan-magenta-yellow-black), CMYK (žydra-purpurinė-geltona-juoda), ŽPGJ spalvų modelis.
Spalvų pavadinimus rašėme į skliaustus dėl to, kad jie nesudaro termino.
Spalvų modelyje, kuris angliškai vadinamas RGB, kiekviena spalva išreiškiama trijų pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos kiekiu toje spalvoje. Spalvos kodas žymimas trimis skaičiais, apibūdinančiais kiekvieno spalvos komponento dalį. Norint suvokti spalvos kodą, reikia žinoti, kokią pagrindinę spalvą reiškia kiekvienas komponentas. Vartojant anglišką modelio pavadinimą, būtų informatyvi tik pirmoji raidė R (raudona), o kitas dvi reikėtų įsiminti, kad raide G žymima žalia spalva, o raide B mėlyna. Kur kas paprasčiau vartoti lietuvišką santrumpą RŽM. Tada kiekviena raidė atitiks pirmąją pagrindinės spalvos pavadinimo raidę ir bus lengviau skaityti arba rašyti spalvų kodus, kurių kompiuterijoje prireikia nuolat. Todėl spalvų modelius tikslinga vadinti lietuviškomis santrumpomis. Tokios santrumpos pateikiamos ir spalvų modelių aprašuose (Fledžinskienė 2000).
3.3. Terminas neinformatyvus. Vartojama tik santrumpa. Tai įvairių ryšio protokolų, formatų, formalių kalbų pavadinimai, pavyzdžiui,
(Post Office Protocol), POP (pašto skyriaus protokolas), POP protokolas;
(Simple Mail Transfer Protocol), SMPP (paprastųjų pašto siuntų protokolas), SMTP protokolas;
(Hypertext Markup Language), HTML (hipertekstinių dokumentų aprašų kalba), HTML kalba;
(basic input output system), BIOS (bazinė įvesties/išvesties sistema), BIOS sistema.
Daugelis tokių terminų gali būti laikomi tikriniais pavadinimas. Pavyzdžiui, sakoma, kad POP protokolas yra vienas, tam tikras protokolas. Tačiau ne visada galima nubrėžti ribą tarp bendrinių ir tikrinių pavadinimų. Pavyzdžiui, BIOS sistema yra tam tikras funkcijas atliekantis operacinės sistemos komponentas, bet skirtingas įvairiuose kompiuteriuose.
Būdingas neinformatyvumo pavyzdys elektroninio pašto protokolų pora POP ir SMTP. Pirmasis naudojamas laiškams gauti, antrasis išsiųsti. Tačiau angliški pavadinimai mažai ką paaiškina. Vargu, ar atsirastų daug anglakalbių, mokančių iššifruoti šias santrumpas.
Programavimo kalbų pavadinimai dažniau laikomi tikriniais vardais, nors kai kas teigia, kad jie turėtų būti laikomi bendriniais, analogiškai kaip ir natūralių kalbų pavadinimai (pvz., lietuvių, lenkų).
Tiesioginiai (pažodiniai) tokių sąvokų pavadinimų vertimai į lietuvių kalbą būtų taip pat neinformatyvūs, o prasminiai vertimai prarastų ryšį su angliškais. Todėl vargu, ar jie prigytų. Juoba, kad tokių angliškų santrumpų yra daug ir visoms joms rasti tinkamus lietuviškus pavadinimus būtų nelengvas uždavinys.
Visa tai turint omenyje, tokių santrumpų į lietuvių kalbą nereikėtų versti, o jas vartoti kaip simbolinius objektų pavadinimus. Kadangi skaitant tokios santrumpos neatskleidžiamos ir nelinksniuojamos, tai rišliame tekste prie jų reikia pridėti gimininius terminus, pavyzdžiui, POP protokolas, POP pašto protokolas. Tais atvejais, kai santrumpa yra vartojama rūšiai apibūdinti kartu su kitu gimininiu terminu, tai santrumpos gimininis terminas gali būti praleidžiamas. Pavyzdžiui, serveris, veikiantis pagal POP protokolą, vadinamas POP serveriu (ne POP protokolo serveriu). Toks sprendimas buvo priimtas enciklopediniame žodyne (Dagienė 2005).
Pažymėtina, kad su tokiomis santrumpomis panašiai elgiamasi ir kitose kalbose.
2. Santrumpų tarimas
Santrumpų tarimas išaiškintas norminiame leidinyje (LKRS 1992, 73). Santrumpa skaitoma paraidžiui iš eilės vardinant lietuviškus raidžių pavadinimus. Pavyzdžiui, santrumpa DB skaitoma dė-bė, santrumpa DBVS dė-bė-vė-ės. Tačiau pateikti tik lietuviškos kilmės santrumpų tarimo pavyzdžiai. Dėl to atsiranda abejonių kaip tarti iš svetur atėjusias santrumpas, ar jų raides vadinti ta kalba, iš kurios kilusi santrumpa, ar lietuviškai?
Argumentas už tai, kad santrumpos raides vadinti užsienio kalba, yra tikslus jų kilmės atspindėjimas.
Argumentai prieš tai, kad santrumpos raidės būtų vadinamos užsienio kalba, yra tokie:
1. Reikia žinoti raidžių pavadinimus užsienio kalba, o juos taisyklingai ištarti gali tik mokantys tą kalbą.
2. Ne visų santrumpų kilmė yra žinoma. Be to yra mišrios kilmės santrumpų, pavyzdžiui, kompiuterių programos sąsajos pavadinimo RHIDE antroji dalis yra kilusi iš anglų kalbos: IDE = integrated development environment, o pirmoji yra šią sąsają patobulinusio Roberto Hionerio [Höhner] (vokiškos kilmės asmenvardis) inicialai.
3. Lietuvių kalba fonetinė (tiksliau artima fonetinei). Todėl neįprasta, kad būtų tariama kitaip negu rašoma.
Kad santrumpų raides reikia vadinti lietuviškai, galima pateikti tokius argumentus:
1. Kitose kalbose santrumpų raidės vadinamos sava kalba. Neteko girdėti, kad anglai tartų raides kitų kalbų santrumpose kitaip, negu jos vadinamos anglų k. abėcėlėje. Pavyzdžiui, Lietuvos televiziją (LTV) šnekamoje kalboje anglai vadina [el-ti-vi], lotynišką CV (curriculum vitae) vadina [si-vi], graikiškos kilmės santrumpą ISO (gr. isos lygu) taria [ai-sou]. Jeigu, pavyzdžiui, anglui santrumpą UAB ištartume [u-a-bė] vargu ar jis suprastų, kad tai yra UAB. Vokiečiai LTV vadina [el-te-fau]. Vokiečių kalbos rašybos žodyne (DUW 2003) yra pateiktas kai kurių santrumpų, kilusių iš anglų kalbos, tarimas, pavyzdžiui, CD [tse:'de:], DVD [de:fau'de:].
2. Informacinėse technologijose raidės neskirstomos į kalbas (Unicode 2003). Nėra nei angliškų, nei vokiškų, nei lietuviškų raidžių. Visos jos, nesvarbu, ar su diakritiniais ženklais, ar be jų, priklauso tai pačiai, šiuo atveju lotyniškai, abėcėlei.
Visa tai rodo, kad raides santrumpose natūralu vadinti taip, kaip jos vadinamos ta kalba, kurioje santrumpa pavartota. Vadinasi, lietuvių kalbos tekste santrumpas reikia skaityti lietuviškai (angliškame angliškai, vokiškame vokiškai ir t. t.).
Žinoma, gali būti ir viena kita išimtis. Pavyzdžiui, santrumpą BBC tariame bi-bi-si. Taip susiklostė istoriškai, nes prieš keletą dešimtmečių ir rašėme Bi-Bi-Si. Be to, ši santrumpa pas mus pateko ne rašytiniu, o sakytiniu pavidalu (per BBC radiją). Tačiau išimčių neturi būti daug. Prieš keletą metų į tokią išimtį pretendavo santrumpa WWW daug kas sakė angliškai: [dabl ju-dabl-ju dabl-ju]. Dabar jau įpratome vadinti lietuviškai [vė-vė-vė].
Atskirais atvejais, kai iš santrumpos raidžių galima sudaryti skiemenis, santrumpa gali būti skaitoma tais skiemenimis, pavyzdžiui, MIME protokolas [mime protokolas], GIF rinkmena (failas) [gif rinkmena (failas]).
3. Išvados
Sudarant ir vartojant lietuviškas terminų santrumpas, reikėtų laikytis tokių taisyklių:
1. Daugiažodžių lietuviškų terminų santrumpos (jei reikia) daromos iš atitinkamo lietuviško termino, t. y. iš kitų kalbų neperkeliamos.
2. Lietuvių kalboje santrumpos rečiau vartojamos, negu kitose kalbose. Dėl to terminas, turintis santrumpą kitoje kalboje, gali jos neturėti lietuvių kalboje.
3. Santrumpos, kurios kitose kalbose visiškai pakeičia visą neinformatyvų terminą, į lietuvių kalbą gali būti perkeltos kaip rūšį nurodančios termino dalys.
4. Santrumpos, kurios kitose kalbose visiškai pakeičia visą terminą, bet to termino žodžiai (pvz., spalvų pavadinimai) yra informatyvūs ir svarbūs vartojant terminą, į lietuvių kalbą neperkeliamos, o sudaroma lietuviškų žodžių santrumpa.
5. Santrumpos tariamos peiliui vardinant jų raidžių lietuviškus pavadinimus nepriklausomai nuo to, iš kokios kalbos kilusi ta santrumpa.
LITERATŪRA
Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. 2005: Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. Vilnius, TEV.
DUW 2003: Deutsches Universal Wörterbuch. 5, Dudenverlag.
Fledžinskienė G., Kaulakienė A., Žalkauskas V. 2000: Kompiuterio spalvų terminai. Terminologija, 7, 2000.
LKRS 1992: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Parengė N. Sližienė, A. Valeckienė. Vilnius, Mintis.
Unicode 2003: The Unicode Standard. Version 4.0. The Unicode Consorcium.
Gauta 2006-11-27
Terminologija, t. 13, LKI, 2007, p. 194199.
« kiti straipsniai