Interneto svetainių adresai: lietuviški ir ne visai

Paskambino kolega ir pasigyrė. kad užsiregistravo į lietuvišką žiniatinklio pašto tarnybą, padiktavo jos adresą: „vė-vė-vė taškas van taškas lt“. Surenku www.van.lt. Internetas sako, kad tokio tinklalapio nėra. Bandau www.wan.lt. Tinklalapis yra, bet jame nieko panašaus į paštą.

Dabar skambinu aš. Pagaliau išsiaiškinam, kad adresas yra www.one.lt. Taigi, nesusikalbėjom dėl to, kad kolega kažkodėl vieną žodį ištarė angliškai, nors adreso galas lt rodo, kad adresas lietuviškas. O gal tas žodis nieko bendro neturi su anglišku „one“, gal tai „Onės“ internetinis variantas?

Sakau „internetinis“, nes ilgą laiką tinklalapių adresuose buvo galima vartoti tik anglų kalbos abėcėlės raides. Todėl sričių vardams ne visi lietuviški žodžiai tiko. Vieni išeitį rasdavo vartodami svetimžodžius, kiti – „švepluodami“.

Dabar gudrauti nebereikia. 2003 m. buvo priimti tarptautiniai standartai, reglamentuojantys įvairių kalbų raidžių vartojimą interneto sričių varduose. Lietuviškų vardų registracija pradėta 2004 m. kovo 30 d. Šiuo metu galima rasti apie pusantro šimto lietuviškų svetainių, kurių adresuose yra raidžių su diakritiniais ženklais. Štai keletas pavyzdžių: klaipėda.lt, mažylis.lt, www.žalgiris.lt.

Prie naujovių iš karto prisitaikė interneto naršyklės „Mozilla“, „Firefox“, „Opera“. Naršyklei „Internet Explorer“ buvo padaryta ir nemokamai internetu platinama pataisa, papildanti ją šia galimybe, o nuo 2006 m. išleidžiamai 7-ajai šios naršyklės versijai nebereikia ir pataisos.

Laikas bėga, technika žengia į priekį. Bet neskubame ja pasinaudoti. Kiek dar daug svetainių, kurių adresuose matome sudarkytus lietuviškus žodžius arba svetimžodžius.

Svetainės, kurių adresuose yra raidžių su diakritiniais ženklais, interneto srityje lt sudaro 0,26%. Ar tai daug, ar mažai? Palyginti pasirinkau lenkus, nes sąlygos panašios: lenkų kalbos abėcėlėje raidžių su diakritiniais ženklais yra tiek pat, kiek ir lietuvių – devynios, panašus ir jų vartojimo dažnis. Susisiekęs su interneto srities pl tvarkytoju, sužinojau kiek yra kokių adresų ir apskaičiavau, kad čia adresai, turintys raidžių su diakritiniais ženklais sudaro apie 1%. Vadinasi, galima sakyti, kad lenkai savo kalbai skiria dėmesio keturis kartus daugiau negu lietuviai.

Gintautas Grigas

Gimtoji kalba, 2007 m. Nr. 8, p. 22–23.

« kiti straipsniai