Sugedęs ar sugadintas telefonas
Ateik, laukiu.
Dabar negaliu, berniukai vaisina mergaites.
Gerai, palauksiu kol Tave apvaisins...
Toks pakalbis galėtų būti žaidžiant sugedusį telefoną neteisingai pasakius arba nugirdus žodį vaišina. Tačiau šis paimtas iš susirašinėjimo mobiliųjų telefonų žinutėmis, kai abi pokalbio dalyvės rašė žinutes teisingai, bet vienos jų telefonas iš tikrųjų buvo sugedęs. Tai, kad aparatūra gali sugesti, ne naujiena. Tačiau čia turime kitokį atvejį, kai kalbos defektą turi naujas telefonas.
Daugelyje dabar pardavinėjamų mobiliųjų telefonų jau galima nustatyti lietuvių kalbą ir žinutėse rinkti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides. Žmogus, nusipirkęs tokį telefoną, džiaugiasi ir siuntinėja žinutes net neįtardamas, kad adresatai jas gauna sugadintas, kaip dabar kartais sakoma sušveplintas.
O gal čia yra sunkiai įveikiamų techninių kliūčių? Gal lietuvių pretenzijos nepagrįstos?
Anaiptol. Daugelyje Lietuvoje platinamų telefonų žinutėms rašyti galima pasirinkti ir kitas kalbas, pavyzdžiui rusų, vokiečių. Visos rusų kalbos abėcėlės raidės skiriasi nuo lotyniškųjų, todėl ir jas persiųsti turėtų būti sudėtingiau. Bet, pasirodo, jos persiunčiamos teisingai. Taigi, Lietuvoje nusipirktu mobiliuoju telefonu rusišką žinutę siųsti galima, o lietuviškam raštui cenzūra. Panašiai kaip caro laikais.
Dar vienas įdomus faktas. Jeigu į lietuvišką žinutę, siunčiamą iš telefono, turinčio aprašytą defektą, įterpsime bent vieną rusišką raidę, tai ir visos lietuviškos raidės bus persiunčiamos teisingai! Taigi, telefonas iš tikrųjų lietuviškų raidžių persiuntimo galimybę turi, tik kažkas ją uždraudė. Vadinasi, iš tikrųjų telefonas ne pats sugedo, o buvo sugadintas. Tiksliau, buvo sugadinta telefono programinė įranga. Bet žinučių siuntėjui ne taip svarbu, kur defektas yra. Svarbu kad jo nebūtų.
Belieka tikėtis, kad mobiliųjų paslaugų teikėjai ir telefonų pardavėjai susipras, kad nedera prekiauti sugadintais telefonais, o šis nesusipratimas liks tik vienas iš kuriozų Lietuvos informacinių technologijų istorijoje.
Gintautas Grigas
Gimtoji kalba. 2007, Nr. 1, p. 3132.