Gintautas Grigas

 

Keletas panašių, bet skirtingas reikšmes turinčių žodžių porų kompiuterijoje

 

Lietuvių kalba pasižymi tikslumu. Čia mūsų kalbininkų nuopelnas, kad pastebėję akivaizdžius nukrypimus nuo kalbos sistemos juos taiso. Tačiau kartais per vertimus arba kitais keliais ir į lietuvių kalbą patenka netikslumų. Aptarsime apie keletą atvejų, kai dviem giminingoms, bet ne tapačioms sąvokoms pavadinti turime du žodžius.

Rikiuoti ir rūšiuoti. Ką darome su skaičiais, kai juos išdėstome į eilę didėjančiai: rikiuojame ar rūšiuojame? Palyginkime, kaip šie žodžiai vartojami kitais atvejais.

Kareiviai į eilę rikiuojami (nuo didžiausio iki mažiausio). Kartais gali būti ir rūšiuojami, pavyzdžiui, į šauktinius ir profesionalus.

Miltus arba grūdus galima tik rūšiuoti. Rikiuoti jie per smulkūs.

Taigi skaičių išdėstymas į eilę yra rikiavimas. Skaičius galima ir rūšiuoti, pavyzdžiui, suskirstyti į teigiamus ir neigiamus, lyginius ir nelyginius, į dešimtį grupių pagal tai, koks paskutinis skaitmuo, ir t. t.

Rūšiuojami daiktai skirstomi į tam tikrą grupių (rūšių) skaičių, o tų grupių eilė nesudaroma. Rikiuojami daiktai išdėstomi į eilę, grupių nebūna.

Kompiuterijoje dažniausiai susiduriama su rikiavimu, bet neretai vietoj rikiavimo netaisyklingai pavartojamas rūšiavimas. Keletas taisytinų pavyzdžių. Sąraše asmenvardžiai rūšiuojami(=rikiuojami) pagal abėcėlę. Skaičiai dažniausiai rūšiuojami didėjančiai (=rikiuojami didėjimo tvarka). Ir atvirkščiai: Kortelių rikiavimo (=rūšiavimo) mašina išdėsto korteles į 10 skyrių pagal pasirinktą jų eilės numerio skiltį.

Šie du žodžiai kartais painiojami dėl to, kad kitose kalbose jie būna pavartoti nekorektiškai. Pavyzdžiui, angl. order „rikiuoti“ ir sort „rūšiuoti“, bet žodis sort dažnai vartojamas ten, kur turėtų būti order. Bet tai prisimenama tik tada, kai reikia pasakyti labai tiksliai.

Naudotojas ir vartotojas. Tai įvairiose srityse vartojami terminai. Įprasta sakyti, kad maistą, vaistus, žodžius vartojame, kad žemę, ežerus, pastatus, mašinas naudojame. O ką darome su kompiuteriu ir jo programine įranga? Kompiuterį vartoti lyg ir netinka. O programos nematomos, įrašytos į diskus. Tai gal jas vartojame, panašiai, kaip orą?

Tačiau programos turi vieną įdomią ypatybę. Jas įsigyję galime jomis naudotis tik laikydamiesi licencijose nustatytų taisyklių. Dažniausiai negauname teisės jų kopijuoti, išardyti, modifikuoti. Su programomis reikia elgtis panašiai kaip su išsinuomuotu arba pasiskolintu daiktu. Todėl čia dar labiau tinka naudojimas, negu vartojimas. Taigi, esame kompiuterių ir jų programų naudotojai (ne vartotojai) ir kompiuteriais naudojamės, ne juos vartojame.

Analogiška žodžių pora yra ir kitose kalbose. Anglai turi user „naudotojas“ ir consumer „vartotojas“, tačiau visais minėtais atvejais vartoja user. Rusai iš dviejų analogiškų žodžių пользователь ir потребитель tvirtai renkasi пользователь.

Reikšmė ir vertė. Kalbėsime apie šių žodžių vartoseną matematikoje ir informatikoje. „Matematikos terminų žodyne“ (1994) pateikta daugiau kaip 50 rūšinių terminų su žodžiu reikšmė (asimptotinė reikšmė, pradinė reikšmė, skaitinė reikšmė, sveikoji reikšmė ir t. t.) ir tik du rūšiniai terminai su vertė (apatinė vertė ir viršutinė vertė). Keturkalbiame informatikos „Anglų-lietuvių-rusų-vokiečių terminų žodyne“ (1999) – 36 informatikos rūšiniai terminai su žodžiu reikšmė (apytikslė reikšmė, argumento reikšmė, aritmetinė šaknies reikšmė ir kt.) ir tik 3 su verte (apatinė vertė, viršutinė vertė ir informacijos vertė).

Ten, kur kalbama apie išmatuojamą arba įvertinamą esybės charakteristiką, vartotina vertė, o kur apie aibės arba duomenų tipo elementą – reikšmė. Pavyzdžiui, jeigu į klausimą galima atsakyti tik taip arba ne, tai tie taip ir ne bus atsakymo reikšmės. Bet jeigu bandysime įvertinti atsakymo svarbą, tada tiks informacijos vertė.

Informatikoje pirminis dalykas yra duomenų elementų aibė. Todėl praktiškai visur operuojama reikšmėmis, vertės prireikia retai, tik kalbant apie reikšmių įvertinimą.

Bet vartosenoje neretai šie žodžiai painiojami. Keletas pavyzdžių: Kintamiesiems priskiriamos pradinės vertės(=reikšmės) bloko pradžioje. Loginė funkcija gali įgyti vieną iš dviejų verčių(=reikšmių): tiesa arba netiesa. Liniuotės padalos reikšmė(=vertė) lygi 1 mm.

Dar du žodžiai, kurie painiojami matematikoje ir informatikoje, – išraiška ir reiškinys. „Matematikos terminų žodyne“ pateikta 15 rūšinių terminų su išraiška (analizinė išraiška, asimptotinė išraiška, ...) ir 24 su reiškinys (algebrinis reiškinys, analizinis reiškinys, aritmetinis reiškinys...). Išraiška – tai reiškimo būdas, o reiškinys – reiškimo užrašas tam tikrais žymenimis. Išraiška abstraktesnė sąvoka, negu reiškinys. Pavyzdžiui, jeigu sakau, kad atlyginimą gavau pinigine išraiška, tai reiškia, kad jį gavau pinigais, ne daiktais. O uždirbtą pinigų sumą galima apskaičiuoti pasitelkus aritmetinį reiškinį, tarkim h×k (darbo valandų skaičius h, padaugintas iš valandos įkainio k).

Keturkalbiame informatikos žodyne pateikti 34 rūšiniai terminai su žodžiu reiškinys (aritmetinis reiškinys, Būlio reiškinys, sąlyginis reiškinys...) ir 22 su išraiška (analizinė išraiška, aštuonetainė išraiška, deklaratyvioji išraiška, grafinė išraiška ...). Informatikoje, ypač programavime, beveik visada kalbama apie skaičiavimus ir jų užrašymą, todėl dažniausiai vartotinas reiškinys. Taip ir daroma beveik visuose informatikos vadovėliuose, daugelio programavimo kalbų aprašymuose. Tačiau kitose knygose, netgi kai kuriuose žodynuose išraiška ir reiškinys painiojami. Keletas pavyzdžių: Konstanta ir kintamasis yra atskiri išraiškos (=reiškinio) atvejai. Dešinėje priskyrimo sakinio pusėje rašoma išraiška (=rašomas reiškinys). Skaičiavimų rezultatą galima pateikti ir grafiniu reiškiniu(=grafine išraiška).

 

Gimtoji kalba. 2007, Nr. 2, p. 3–5.

 

 

« kiti straipsniai