Gintautas Grigas

 

Lietuviška kompiuterijos terminija

 

Žodynai

 

Domėjimasis kompiuteriais Lietuvoje prasidėjo praeito šimtmečio viduryje. Skaičiavimo technika buvo pradėta gaminti 1959 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, o projektuoti – prie šios gamyklos įkurtame Specialiame konstravimo biure. Atsirado kompiuterijos terminijos poreikis. Čia ir gimė pirmasis trikalbis (rusų–lietuvių–anglų k.) skaičiavimo technikos terminų žodynas (1), išleistas 1971 m.

Po ketvirčio amžiaus pertraukos iš dalies tų pačių autorių kolektyvas parengė naują keturkalbį (lietuvių–anglų–rusų–vokiečių k.) žodyną (2). Tai pagrindinis žodynas, kuriame sukaupta apie 18000 terminų. Juo informatikos specialistai vadovaujasi ir dabar.

 

 

Vėliau buvo išleista keletas mažesnių dvikalbių (anglų–lietuvių k.) žodynų, skirtų atskiroms kompiuterių programų grupėms: „Microsoft Windows“ operacinei sistemai (3), Linukso operacinei sistemai (4) „MS Office“ raštinės paketui (5) ir kt.

Dvikalbis (daugiakalbis) žodynas pateikia dviejų (kelių) kalbų terminų atitikmenis be apibrėžčių, paaiškinimų. Reiklesniam skaitytojui dažnai šios informacijos nepakanka, pavyzdžiui, kai žodyne vienam užsienio kalbos žodžiui pateikti keli lietuviški atitikmenys, gali būti neaišku, kada kurį vartoti, lieka neaiški užsienio kalbos žodžio prasmė, jeigu jo lietuviškas atitikmuo skaitytojui mažai žinomas ir pan. Todėl tolesnis žodynų rengimo etapas yra aiškinamieji žodynai. 1995 m. pasirodė net du tokie žodynai (6, 7).

Dar daugiau informacijos teikia enciklopediniai žodynai, kuriuose paaiškinimai papildomi iliustracijomis (piešiniais, schemomis, lentelėmis). Enciklopediniame kompiuterijos žodyne (8), išleistame 2005 m., aprašyta apie 2000 žodžių, matomų kompiuterio ekrane arba įvardijančių ekrane matomus objektus (meniu juosta, slankjuostė, žymimasis langelis, akutė ir kt.) ir jų nurodomus arba kitaip su jais susijusius veiksmus (iškirpti, kopijuoti, įrašyti, rasti, pakeisti ir kt.). Taip greta tradicinių terminų atsiranda veiksmažodžių, būdvardžių ir kitų kalbos dalių žodžių, kompiuterio aplinkoje įgyjančių tam tikrą naują prasmę ir dėl to reikalaujančių apibrėžčių, paaiškinimų, vartojimo pavyzdžių. Tokie terminai (žodžiai) reikalingi ne tik informatikos specialistui, bet ir eiliniam kompiuterio naudotojui – mokiniui ir bet kurio dalyko mokytojui, naudojančiam kompiuterį.

 

 

Enciklopedinis kompiuterijos žodynas turi ir internetinį variantą, įdėtą į svetainę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (http://www.likit.lt/). Iš jo galima pasiekti ir ten pat esantį anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos žodynėlį.

 

Terminijos tvarkyba

 

Dirbama nemažai. Tai natūralu, nes informatika ir kompiuterija yra naujos ir sparčiai besivystančios žinių sritys.

Žodynus rengia autoriai arba jų grupės, aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas prieš aprobuojant buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Gauta apie tūkstantis atsiliepimų. Atskirus informatikos terminus ir jų grupes svarsto Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisija (http://ims.mii.lt/terminai/). Pastaruoju metu buvo svarstomas santykis tarp terminų atmintis ir atmintinė, tikslinama jų vartosena.

2005 m. pradėjo veikti interneto svetainė „Mokslas plius“ (http://mokslasplius.lt/). Vienas jos skyrius vadinasi „Lietuviška informatikos terminija“.

Aprobuoti informatikos terminai kartu su kitų sričių terminais įtraukiami į Lietuvos Respublikos terminų banką (http://terminai.vlkk.lt).

Kalbame apie lietuvišką kompiuterijos terminiją. Daugiausia kompiuterių ir jų programinės įrangos gaminama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl pirmiausia atsiranda angliški terminai. Koks jos santykis su kompiuteriuose dominuojančia anglų kalba? Gal pakanka rasti lietuviškus atitikmenis kiekvienam angliškam terminui ir viskas bus paprastai išspręsta?

Deja, ne viskas taip paprasta. Angliška kompiuterijos terminija nelabai sutvarkyta, nėra sisteminga. Daugelis angliškų terminų yra daugiareikšmiai ir natūralu turėti jiems po kelis lietuviškus atitikmenis. Įvairiose angliškose programose tas pats daiktas kartais vadinamas skirtingai, pasitaiko žargono. Ypač tai jaučiama kompiuterio sąsajos su žmogumi leksikoje, nes čia persipina mokslinė terminija su natūralia kalba. Todėl tenka nemažai padirbėti, kad terminai būtų aiškūs, tikslūs, natūraliai įsilietų į lietuvių kalbą.

 

Keletas naujadarų

 

Naujadarų lietuviškoje kompiuterijos terminijoje nedaug. Pateiksime keletą, atsiradusių ir įsitvirtinusių per penketą pastarųjų metų.

Adresynas. Tinklalapių adresų kartoteka. Turi interneto naršyklės. Paprastai į naršyklę būna įdėtas numatytasis adresynas. Jį galima papildyti, keisti, importuoti iš kitos kompiuteryje esančios naršyklės.

Atmintukas. Puslaidininkinė keičiama laikmena, į kurią duomenys įrašomi arba skaitomi blokais, panašiai kaip diske. Naudojama duomenims tarp kompiuterių perkelti, pakeičia diskelį. Paprastai jungiamas per universaliąją magistralę, įstatant atmintuką į jos jungties lizdą.

Jaustukas. Simbolis, reiškiantis tam tikrą emociją ir vaizduojamas rašmenų seka arba paveikslėliu. Kai į jaustuką žiūrima palenkus galvą į kairę, jis panašus į veidelį. Dažniausiai naudojami elektroniniuose laiškuose ir pokalbiuose internetu, kai norima vaizdžiai ir gyvai pakomentuoti tekstą. Pavyzdžiui, ženklų trejetas :-) arba dvejetas :) reiškia šypseną, ženklai :-( pyktį.

Paleidyklė. 1. Operacinės sistemos programa, paleidžianti kitas programas. 2. Programa, paleidžianti vieną kurią nors iš į kompiuterį įdiegtų operacinių sistemų pasirinktinai, pavyzdžiui, „Windows“ arba Linuksą.

Planuoklė. 1. Programa, skirta asmens ar asmenų grupės užsiėmimams (susirinkimams, pasitarimams, paskaitoms, pasimatymams, pramogoms ir kt. darbams) planuoti. 2. Kompiuterio programų paketo komponentas – programa, skirta to paketo programų paleidimo, atliekamų veiksmų ir užduočių tvarkaraščiui (sąrašui) sudaryti ir įvykdyti. Pavyzdžiui, antivirusinės programos planuoklėje galima nustatyti, kada reikia atnaujinti virusų bazę: kas valandą, kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį ir pan. 3. Kompiuterio sisteminės programinės įrangos dalis – operacinės sistemos komponentas, koordinuojantis įvairių kompiuterio ar kompiuterių tinklo išteklių ir įtaisų (pvz., procesorių, atmintinių, įvedimo ir išvedimo kanalų, spausdintuvų, programų) darbą.

Rengyklė. Programa, skirta kompiuteriniams dokumentams rengti. Dažniau naudojamos rengyklės turi atskirus pavadinamus, atspindinčius duomenų apdorojimo būdą:

tekstų rengyklė, trumpiau vadinama rašykle (taip pat naujadaras),

grafikos rengyklė,

šriftų rengyklė

brėžinių rengyklė, trumpiau – braižyklė ir t. t.

Svetainė. Rinkinys tinklalapių, kuriuos sieja bendra tematika, priklausomybė vienai įstaigai ar kitokie bendri dalykai. Viename kompiuteryje gali būti kelios svetainės ir atvirkščiai – ta pati (didelė) svetainė gali būti keliuose kompiuteriuose. Svetainės adresu laikomas jos pradžios tinklalapio adresas. Todėl įprasta, kad į svetainę patenkama per šį tinklalapį.

Žiniatinklis. Hipertekstinės informacijos visuotinis tinklas, svarbiausias interneto komponentas.

 

Panašias reikšmes turintys žodžiai

 

Abejojant dėl žodžio reikšmės galima pasitikrinti žodyne. Tačiau yra žodžių, kurių reikšme daugelis neabejoja, bet ji dažnai būna ne tokia, kokia manoma esant. Aptarsime keletą tokių žodžių porų.

 

Žodžių pora

Reikšmių skirtumai

skaitmuo

skaičius

Skaitmenų yra dešimt: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Iš skaitmenų sudaromi skaičiai, pvz., 2007, -53, 3,14. Neigiamo skaičiaus minusas ir trupmeninio skaičiaus kablelis taip pat priklauso skaičiui. Vienaženklį teigiamą skaičių sudaro vienas skaitmuo. Todėl, pvz., 5 galima vadinti ir skaitmeniu, ir skaičiumi

simbolis

ženklas

Dažnai laikomi sinonimais. Tačiau pastaruoju metu ženklu dažniau vadinamas vienas spaudos ženklas, pvz., raidė, skaitmuo, o simbolį gali sudaryti ir keli ženklai, pvz., rodyklėlės simbolis gali būti pavaizduotas dviem ženklais –> 

rikiuoti

rūšiuoti

Rikiuoti – sustatyti į eilę, pvz., nuo didžiausio iki mažiausio. Rūšiuoti – suskirstyti į grupes, pvz., mokinius į klases. Kareiviai rikiuojami, miltai rūšiuojami

laiškas

žinutė

Laiškas apipavidalinamas (pridedama antraštė, nurodomas gavėjas, siuntėjas) ir siunčiamas elektroniniu paštu. Gali būti ilgas, turėti priedų. Žinutė trumpa, siunčiama tiesiogiai pasinaudojant pokalbių programa, mobiliuoju telefonu

archyvuoti

pakuoti

Archyvuoti – duomenis sudėti į archyvą ilgam laikymui. Pakuoti – duomenis sudėti į vieną rinkmeną – paką, kad patogiau būtų laikyti, persiųsti. Panašiai, kaip nupirktos prekės pakuojamos (kad būna lengviau parsinešti), o nebenaudojami, bet svarbūs dokumentai dedami į archyvą (archyvuojami)

mygtukas

klavišas

Vartojami sinonimiškai. Tačiau kompiuterijoje tai, ką spaudome klaviatūroje vadiname klavišais (nuo žodžio klaviatūra), o nupieštus į mygtukus panašius daiktelius kompiuterio ekrane, kuriuos spaudome pele, vadiname mygtukais

spustelėti

spragtelėti

Spragtelėti asocijuojasi su garsu, todėl ten kur garsas nesvarbu (dažniausiai taip ir būna) geriau vartoti spustelėti

liudijimas,

sertifikatas

Liudijimu kas nors paliudijama (pvz., asmens tapatybė, dokumento autentiškumas). Sertifikatas patvirtina ką nors turint tam tikrą savybę (suteikia kokybės ženklą). Tai tarptautinis žodis, vietoj kurio tinka lietuviški: pažymėjimas, atestatas

naudotojas

vartotojas

Naudotojas kuo nors naudojasi – kompiuteriu, jo programine įranga, duomenimis ir bet kokiais kitais informacijos ištekliais. Vartotojas ką nors vartoja, pvz., maistą, vaistus. Raides, žodžius, kalbą  taip pat vartojame

 

 

Santrumpos

 

Lietuviškų kompiuterijos santrumpų turime nedaug. Keletas pavyzdžių:

AĮ – aritmetinis įtaisas,

DB – duomenų bazė,

DBVS – duomenų bazių valdymo sistema,

IT – informacinės technologijos,

VĮ – valdymo įtaisas.

Vartojamos kai tenka sąvoką dažnai minėti. Anglų kalboje santrumpos labiau mėgstamos negu lietuvių. Pavyzdžiui, terminai standusis diskas (angliška santrumpa HD), kompaktinis diskas (angl. CD) lietuviškų santrumpų neturi, diskelis (angl. FD) ir be santrumpos trumpas, lietuviški terminai daugkartinio rašymo kompaktinis diskas ir vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas lietuviui aiškesni, negu anglui angliškos santrumpos CD-RW ir CD-R, nes jos mažai informatyvios.

Yra santrumpų, kilusių iš anglų ir kitų kalbų, kurios kartais laikomos tikriniais vardais (9). Tai interneto ir elektroninio pašto protokolų, programavimo kalbų ir kitokių objektų raidiniai pavadinimai. Būdingas pavyzdys – elektroninio pašto protokolų pora POP ir SMTP. Pirmasis vartojamas laiškams gauti, antrasis – išsiųsti. Anglai šiuos pavadinimus iššifruoja taip: Post Office Protocol (Pašto skyriaus protokolas) ir Simple Mail Transfer Protocol (Paprastas pašto persiuntimo protokolas). Tačiau tokie pavadinimai neatspindi protokolų prasmės iš praktiškai mažai žinomi.

Tiesioginiai (pažodiniai) tokių sąvokų pavadinimų vertimai į lietuvių kalbą būtų taip pat neinformatyvūs, o prasminiai vertimai prarastų ryšį su angliškais. Todėl vargu ar jie prigytų. Juolab kad tokių angliškų santrumpų yra daug ir visoms joms rasti tinkamus lietuviškus pavadinimus būtų nelengvas uždavinys. Dėl to tokių santrumpų į lietuvių kalbą galima neversti ir vartoti jas kaip simbolinius sąvokų pavadinimus. Kadangi skaitant tokias santrumpas jos neišskleidžiamos ir nelinksniuojamos, tai rišliame tekste prie jų reikia pridėti gimininius terminus, pavyzdžiui, POP protokolas, POP pašto protokolas. Su šios rūšies santrumpomis panašiai elgiamasi ir kitose kalbose.

 

Santrumpų tarimas

 

Pagal lietuvių kalbos gramatiką (10) reikia vartoti raidines santrumpas sudarančių raidžių pavadinimus, pavyzdžiui, DB [dė-bė], IT [i-tė]. Jeigu raidės pavadinime yra ir tikslinamasis žodis, pavyzdžiui, nosinė (a nosinė), ilgoji (u ilgoji), tai tas žodis paprastoje kalboje (greitakalbėje) praleidžiamas, pavyzdžiui, AĮ (aritmetinis įtaisas) tariama [a-i]. Visas tokios raidės pavadinimas sakomas tiktai tada, kai reikia tiksliai perduoti santrumpą, pavyzdžiui, kai diktuojame pašnekovui telefonu, kad jis teisingai užsirašytų.

Tačiau kartais santrumpos skaitomos ne paraidžiui, bet kaip žodžiai, pavyzdžiui LIKS (Lietuvos kompiuterininkų sąjunga). Raidė I į santrumpą įterpta tam, kad ją būtų galima ištarti kaip žodį.

O kaip tarti iš kitų kalbų atėjusias santrumpas?

Jau įpratome WWW tarti [vė-vė-vė], ne [dablju-dablju dablju), FTP – [ef-tė-pė], ne [ef-ti-pi], bet dar dažnai tenka girdėti sakant [di-vi-di] (suprask: DVD), [iks-pi] (suprask: XP). Paskutinį pavyzdį galima suprasti ir teisingai: XΠ, nes [pi] yra graikiškos raidės Π, π pavadinimas.

O kaip kitose kalbose tariamos iš svetur atėjusios santrumpos?

Neteko girdėti, kad anglai tartų raides kitų kalbų santrumpose kitaip, negu jos vadinamos anglų kalbos abėcėlėje. Pavyzdžiui, Lietuvos televiziją LTV vadina [el-ti-vi], lotynišką CV (curriculum vitae) vadina [si-vi], graikiškos kilmės santrumpą ISO (gr. isos – lygu) taria [ai-sou].

Tokia pat padėtis ir vokiečių kalboje. Vokietijos televizijos laidose apie kompiuterius teko girdėti tariant [jot-pė-gė] (JPG), [fau-tė-pė] (FTP).

Todėl natūralu, kad ir lietuviškai santrumpos būtų tariamos pagal lietuviškus raidžių pavadinimus nežiūrint į jų kilmę. Juo labiau, kad raidės „tautybės“ neturi. Pavyzdžiui, būtume neteisūs sakydami, kad raidė Š yra lietuviška – ją taip pat vartoja čekai, latviai, slovėnai ir kiti.

Anglų kalboje įprasta, kad tarimas neatitinka rašybos. Todėl dažnai atskirai susitariama, kaip santrumpą tarti. Pavyzdžiui, hipertekstų rašyklės pavadinimą NVU sutarta tarti [envju]. Tokia pati santrumpa, skirta kitam tikslui, gali būti tariama kitaip.

Lietuvių kalbos pranašumas yra tas, kad jos rašyba labiau atitinka tarimą. Daug nesukdami galvos galime skaityti iš įvairių kalbų kilusias santrumpas taip, kaip parašyta, tardami lietuviškus raidžių pavadinimus, ir visada būsime vienareikšmiškai suprasti.

 

Literatūra

 

1. Kairys V., Kaminskas A., Kudirka Z. ir kt. Rusų–lietuvių–anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas. Vilnius: „Mintis“, 1971.

2. Valatkaitė R., Kudirka Z. (red.). Lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas. Informatika. Vilnius: MII, 1997.

3. Žalkauskas V. „Microsoft Windows“ žodynėlis. Kaunas: Smaltija, 2004.

4. Linux žodynėlis. Kaunas: Smaltija, 2004.

5. Žalkauskas V. Biuro programų žodynėlis. Vilnius: MELI, 2005.

6. Paulauskas K. V. Aiškinamasis kompiuterijos žodynas. Kaunas: Technologija, 1995.

7. Dagys V., Klupšaitė A., Žandaris A. Informatika ir kompiuterių įranga. Aiškinamasis anglų–lietuvių kalbų terminų žodynėlis. Vilnius: Baltic Amadeus, 1995.

8. Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. Vilnius: TEV, 2005.

9. Grigas G. Kompiuterijos santrumpos: skolinimasis, vertimas, tarimas // Gimtoji kalba. 2006, Nr. 5, p. 8–13.

10. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: MELI, 1997.

 

 

Gimtasis žodis. 2007, Nr. 7, p. 7–12.

« kiti straipsniai