Nauji mokslo metai su šiuolaikine įranga

 

Gintautas Grigas

 

Sakoma, kad pažintis su teatru prasideda nuo rūbinės. Nesuklysime, jeigu pasakysime, kad pažintis su kompiuteriu prasideda nuo klaviatūros. Kompiuteris dar nesupranta žmogaus balso ir norint jį paprašyti, kad ką nors padarytų ar ką nors parodytų ekrane, reikia paspausti kurį nors klavišą. Klavišų nemažai. Ne taip lengva rasti reikalingą. Ypač keblu, kai paspaudęs klavišą gauni ne tą, kas ant jo užrašyta, o kai kurių reikalingų ženklų iš viso nėra.

Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos mokiniams, kurie šiais mokslo metais pirmą kartą atėjo į kompiuterių klasę, pažintis su kompiuteriu buvo ir paprastesnė, ir akiai malonesnė. Jie rado kompiuterius su standartine lietuviška klaviatūra, kuri operacinėje sistemoje „Windows Vista“ vadinama „Lietuviška nauja“. Svarbiausia – joje yra visi reikalingi ženklai, ir, paspaudęs klavišą, esi tikras, kad gausi tai, kas ant jo užrašyta.

Vyresnių klasių mokiniai naująja klaviatūra pasinaudojo jau praeitais mokslo metais, tik ne taip sklandžiai. Mokslo metų pradžioje mokykla dar neturėjo naujų klaviatūrų. Mokytoja Sigita Pedzevičienė jau seniai savo namų kompiuteryje turinti naują klaviatūrą ir žinanti jos vertę, abiejose mokyklos kompiuterių klasėse senas klaviatūras pavertė šiuolaikinėmis užlipdžiusi ant kai kurių klavišų lipdukus ir įdėjusi į kompiuterius naujos klaviatūros tvarkykles. Dirbti buvo galima, bet lipdukai apsitrina, apiplyšta ir tada vaizdas ne koks.

Šių metų kovo mėnesį mokykla senas klaviatūras pakeitė naujomis. Nuo tol, kaip sako Sigita, ir dirbti patogu, ir akiai malonu. Kai klasėje klaviatūros standartinės, mokytojui dirbti lengviau todėl, kad reikia mažiau aiškinti, kaip rinkti ženklus, nes viskas užrašyta ant klavišų. Ir mokiniams lengviau, nes neblaško dėmesio klaviatūrų perjunginėjimai. Dėl to rinkdami tekstus daro mažiau klaidų.

Naujovės sutinka ir priešininkų. Paklausta apie tai, kaip į naują klaviatūrą reagavo mokiniai, Sigita aiškina, kad tie, kurie namuose turi kompiuterius su senomis skaičiukinėmis klaviatūromis ir įpratę su jomis dirbti, pradžioje nebuvo patenkinti. Kai kurie aiškindavo, kad senąja klaviatūra patogiau surinkti net ir tuos ženklus, kuriems reikia kelių klavišų paspaudimų, o naująja – tik vieno... Ką gi padarysi: įpratimas – antrasis prigimimas. Tačiau po keleto pamokų daugelio nuomonė pasikeičia.

Dar nedaug mokyklų turi standartines klaviatūras. Kokios priežastys? Anot Sigitos, didžiausia priežastis, kad kompiuteriai į mokyklas atvežami sukomplektuoti su skaičiukinėm klaviatūros, o pirkti kitas klaviatūras, kol nesudilę gautos, niekas neleidžia. Mums pasisekė, nes mūsų mokyklos direktorius Zotikas Popovas neabejingas šiuolaikinėm informacinėm technologijom. Galima ir lipdukus klijuoti, bet čia papildomas darbas. Mokytojai dažnai tam neturi laiko, mokyklos inžinieriai tokių darbų irgi nenori daryt. Kitas dalykas, kad ir patys mokytojai pripratę prie skaičiukinių klaviatūrų...

Išsamiau apie savo patirtį Sigita ketina papasakoti spalio mėnesį vyksiančioje mokytojų konferencijoje.

Kita Pilaitės mokyklos informacinių technologijų mokytoja Audronė Niūniavienė mano, kad mokytojai turi pakankamai informacijos apie standartinę klaviatūrą ir norėtų ją naudoti pamokose, nes jos privalumai akivaizdūs, priminė, kad ji pateikiama ir vadovėliuose. Vienintelė kliūtis – sudėtinga įsigyti pačias klaviatūras.

Taigi, problemų esama. Bet smagu, kad atsiranda jas įveikiančių mokytojų ir noriai perduodančių savo patirtį kitiems.

 

 

Lietuvos aidas. Nr. 201, 2008 m. rugsėjo 8 d. p. 3.