Mokomės iš klaidų – ne tik savų

Gintautas Grigas

Sakoma, kad protingi mokosi iš kitų klaidų, mažiau protingi – iš savų, o kvailiai nepasimoko nei iš savų, nei iš svetimų.

Kiekvienam malonu įsivaizduoti esant protingą. Tai gal bus malonu pasimokyti iš svetimų klaidų, užuot darius savas. Juo labiau, kad savas klaidas ne visada lengva pastebėti, o kartais ir nejauku prisipažinti klystant.

Populiaru klaidų ieškoti kompiuterių programose. Programų autoriai dažnai skelbia bandomąsias programų versijas, kviečia jas išmėginti ir autoriams pranešti apie pastebėtas klaidas. Kai kurioms programoms internete yra sukurtos klaidų registravimo ir analizės svetainės.

Nemažai programų išversta į lietuvių kalbą. Taigi atsiranda proga paieškoti ne tik programavimo klaidų informatikams, bet ir kalbos klaidų lituanistams.

Internete yra daug lietuviškų tinklalapių, o juose – klaidų. Juos galima paanalizuoti kalbos atžvilgiu. Tai panašu į klaidų ieškojimą popieriniuose leidiniuose – knygose, žurnaluose, laikraščiuose. Tačiau yra vienas esminis skirtumas. Popierinis leidinys, kurį skaitome, jau išspausdintas, ir klaidą galima ištaisyti tik savame egzemplioriuje. Kituose egzemplioriuose klaida liks. Internete paskelbtame tekste ištaisius klaidą visi būsimi jo skaitytojai matys jau ištaisytą tekstą.

Svetimoje programoje arba svetimame tinklalapyje pastebėtų klaidų patys neištaisysime. Tačiau apie klaidą, ypač svarbesnę arba dažnai kartojamą, galima pranešti programų vertėjams arba tinklalapių autoriams, kad jie ištaisytų. Prieš pranešant apie klaidą reikėtų ją su mokiniais aptarti, panagrinėti, įsitikinti klaidos tikrumu. Tada bus nauda ne tik tam, kas klaidą pastebėjo, bet ir kitiems.

Taip iš klaidų galima ne tik pasimokyti, bet ir padaryti visuomenei naudingą darbą. Tai gali būti papildoma motyvacija mokiniams.

Analizuojant programų arba tinklalapių tekstus galima rasti ne tik klaidų, bet ir gerų dalykų, iš kurių galima pasimokyti, kurie šiaip juos skaitant dažnai lieka nepastebėti.

Toliau aptarsime kaip konkrečiai tai daryti. Pradėsime nuo paprastesnių dalykų – tinklalapių.

Klaidos tinklalapiuose

Tinklalapius rašo kas tik nori ir kaip nori. Todėl pasitaiko ir puikiai parašytų, ir visiško broko. Analizei reikėtų parinkti gerus tinklalapius. Juose klaidų mažiau ir klaidos subtilesnės, sunkiau pastebimos. Taigi darbo bus daugiau, bet ir naudos daugiau.

Tinklalapiuose būna tokių pat rašybos ir stiliaus klaidų, kaip ir spausdintuose tekstuose, bet dažniau daroma specifinių rašybos klaidų, patenkančių iš internetą supančios kompiuterinės aplinkos, o taip pat iš anglų kalbos. Pastarąsias ir aptarsime.

Neteiktini terminai, žargonas, svetimžodžiai. Tai kompiuterininkams būdingos klaidos. Tinklalapių autoriai, patys nebūdami kompiuterių specialistai, jas nejučiomis perima iš pastarųjų. Štai keletas neteiktinų žodžių: blogas (= tinklaraštis), displėjus (= monitorius), fontas (= šriftas), kontaktas (= asmuo ryšiams, adresatas; kai kalbama ne apie kontaktą technikoje), linkas (= saitas), namų puslapis (= pradžios puslapis), rezoliucija (= skiriamoji geba), seivinti (= įrašyti, išsaugoti), spamas (= brukalas), vebas (= žiniatinklis).

Pasitaiko į lietuvišką tekstą įterptų angliškų žodžių: paspauskite Enter klavišą (= paspauskite įvedimo klavišą), bilietai parduodami online, Design & Copyright © 2003 by..., E-mail, Fax, Lithuania ON Line, WWW puslapiai, Web dizainas.

Skyrybos ženklai: kabutės, brūkšnys brūkšnelis. Lietuvių kalboje vartojamos tokios kabutės „abc“. Deja, tinklalapiuose galima pamatyti ir kitokių: “pamokos internete”, vienas iš naudingiausių skyrelių “Tinklo” svetainėje, ištraukos iš „Trijų muškietininkų”, naujausias "Valstybės žinių" numeris.

Dažnai vietoj brūkšnio rašomas brūkšnelis.

Neteisingas datos formatas. Datą galima rašyti keliais būdais: 2003 m. gegužės 11 d., 2003 05 11, 2003-05-11. Regis, taip paprasta. Tačiau tinklalapiuose gausu netaisyklingai užrašytų datų: 2003m. gegužės 3d. (nėra tarpų po skaičių), 2002 m. Balandžio 1 d. (mėnesio pavadinimas turi būti pradedamas mažąja raide), 2004 m. kovas 1 d. (mėnesio pavadinimas turi būti rašomas kilmininko linksniu), 12.10.2008 (parašyta atbulai ir neaišku, ar spalio 12 d., ar gruodžio 10 d.).

Žodžio „elektroninis“ trumpinys yra el. (gali būti ir e.), bet dažnai rašomas neteisingai: e.valdžia, El.p. (nėra tarpo po e arba el), e-Mokykla, eMokykla (po e turėtų būti taškas ir tarpas, raidė M – mažoji), El. Paštas (raidė P turi būti mažoji).

Interneto svetainėje būna daug tinklalapių. Analizei reikėtų parinkti svarbesnius ir dažniau lankomus. Dažnai lankomi pradžios tinklalapiai. Tai lyg vartai, pro kuriuos paprastai patenkama į svetainę.

Paanalizavus kitų skelbiamus tinklalapius, mokiniui bus lengviau sukurti ir savo tinklalapį arba įsijungti į stambių svetainių, pavyzdžiui, Vikipedijos, kūrybą*.

Klaidos programose

Programų vertimų būna gerų ir prastų. Analizei taip pat geriau parinkti geresnius vertimus, pavyzdžiui, naujesnių rašyklės „Word“ versijų, naršyklių „Firefox“ arba „Opera“, mokykloje naudojamų mokymo programų.

Svarbiausia paanalizuoti dažniausiai matomus ir skaitomus tekstus, ar taisyklingi dialogo langų, meniu punktų, mygtukų pavadinimai, paaiškinimai, ar juose nėra rašybos klaidų. Po to galima pereiti prie žinynų tekstų analizės.

Klaidų būna panašių, kaip ir tinklalapiuose, tik papildomai jų atsiranda dėl neišbaigto arba nekokybiško vertimo. Pateiksime keletą būdingų.

Nedera dalyvio giminė prie daiktavardžio. Pavyzdžiui, kompiuteris informuoja: Regina neprisijungęs.

Daiktavardžių linksniai nesuderinti su skaičiais. Pavyzdžiui, rašoma: kompiuteris informuoja: liko 1 minutės, liko 2 minutės, liko 10 minutės.

Simboliniai vardai neišskiriami kabutėmis arba kitu šriftu. Pavyzdžiui, rašoma: Internet Explorer naršyklė įtraukta į visas Windows operacinės sistemos versijas. Turėtų būti: „Internet Explorer“ naršyklė įtraukta į visas „Windows“ operacinės sistemos versijas.

Bendriniai pavadinimai rašomi iš didžiųjų raidžių, nors jie nėra sakinio pradžioje, pavyzdžiui, Interneto Paslaugų Teikėjas.

Vietoj lietuviškų terminų vartojamos angliškų terminų santrumpos. Pavyzdžiui, CD (= kompaktinis diskas), CD-RW (= daugkartinio rašymo diskas), ISP (= interneto paslaugų teikėjas), RAM (= operatyvioji atmintis, OA).

Pavyzdžiuose vartojami asmenvardžiai, vietovardžiai nepakeisti lietuviškais. Pavyzdžiui, paaiškinime, kaip užpildyti anketą, rašoma: įrašykite savo vardą ir pavardę, pvz., John Smith.

Palikti neišversti atskiri žodžiai arba frazės.

Svetainėje „mokslasplius.lt“ yra pateiktas klausimynas programų recenzentams. Ten yra klausimų, atkreipiančių dėmesį ir į dažniau pasitaikančias kalbos klaidas programų vertimuose (lokalizacijose). Su programose vartojama terminija galima susipažinti „Enciklopediniame kompiuterijos žodyne“ (www.likit.lt). Beje, galima paieškoti kalbos klaidų ir paties žodyno tinklalapiuose.

Programų vertimo klaidas gali ištaisyti jų vertėjai. Todėl radus rimtesnių klaidų reikia susirasti vertėjų adresus ir pranešti apie taisytinus kalbos dalykus. Jeigu programa atviroji, tai klaidą savame kompiuteryje esančioje programoje galima ištaisyti ir pačiam. Tik reikia tam tikrų žinių iš informatikos: kaip rasti taisomą vietą, kaip taisyti ir nesugadinti programos užuot ją pataisius. Geriausiai tai padaryti drauge su informatikais. Čia atsiranda reali dirva bendram lituanistų ir informatikų darbui. Beje tokio bendradarbiavimo prireikia ir lietuvinant programas. Todėl tai gali būti gera pradžia lituanistui, ketinančiam savo ateitį susieti su programų lietuvinimu.

-------

Apie Vikipediją buvo rašoma Rasos Povylienės straipsnyje „Lietuvių kalba interneto pokalbių svetainėse ir forumuose“ // Gimtasis žodis, 2007, Nr. 11.

Gimtasis žodis. 2008, Nr. 10, p. 2–4.

« kiti straipsniai