Ar mokame skaityti santrumpas?

Dr. Gintautas Grigas

 

– Girdėjau per radiją pasakojant apie „aiti“ technologijas. Gal žinai, kas tai yra?

– Jei būtum aukštaitis, tai neklaustum. Aukštaičiai vietoj „eiti“ sako „aiti“. Aišku, kad čia ėjimo technologija. Aš taip pat mėgstu sporto laidas.

– Bet ten buvo laida apie kompiuterius.

– Tai gal ir kompiuteriai pradėjo vaikščioti?

Tai buvo anekdotas. O dabar rimtai.

Spausdintuose tekstuose ir kompiuterių ekranuose matome daug santrumpų. Kaip jas taisyklingai perskaityti, kad jas ištarę būtume vienareikšmiškai suprasti.

Ką apie santrumpų tarimą sako kalbininkai

Norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ sakoma: „Dauguma raidinių santrumpų skaitomos kiekvieną raidę tariant atskirai, kaip ji vadinasi abėcėlėje, pvz.: JAV – jot-a-vė, MA – em-a, UTB – u-tė-bė... Tik kai kurios skaitomos tariant tų raidžių žymimus garsus, pvz.: ELTA, NATO“. T. y. jeigu santrumpą sudaro pakaitomis einančios priebalsės ir balsės, kurias galima natūraliai suskirstyti į skiemenis, tai ir tariama skiemenimis (el-ta, na-to). Tačiau...

Ką girdime kalbant

Kartais girdime sakant: dži-pi-es (GPS –global pasitioning system, angliškai; globalinė padėties nustatymo sistema), di-vi-di (DVD –digital video disk arba digital vesatile disk, angliškai; universalusis vaizdadiskis arba universalusis diskas), ai-ti (IT – informacinės technologijos), si-vi (CV – curriculum vitae, lotyniškai; gyvenimo aprašymas). T. y. santrumpą sudarančias raides vadinant angliškai, nepaisant to, iš kurios kalbos santrumpa kilusi. Todėl kartais suabejojama, kaip tarti santrumpas, ypač kilusias iš kitų kalbų.

Ką apie raides sako informatikai

Šiuolaikiniai kompiuteriai kur kas daugiau operuoja su tekstais, negu su skaičiais. Todėl verta įsiklausyti, kaip raidės traktuojamos informatikoje.

Pats rimčiausias kompiuterininkų raidynas yra unikodas. Į jį sudėtos visų pasaulio tautų abėcėlių raidės. Bet unikode raidės neskirstomos pagal kalbas. Pavyzdžiui, raidė A yra ta pati bet kurios lotyniškus rašmenis vartojančios kalbos abėcėlėje. Tačiau skirtingose kalbose ji gali būti vadinama skirtingai, pavyzdžiui, anglai ją vadina ei, latviai, lenkai, lietuviai, vokiečiai ir kitos tautos – a. Taigi skirtingai tariama ir santrumpose.

Negalime savintis netgi, pavyzdžiui, A nosinės Ą. Ji unikode angliškai vadinama LATIN CAPITAL LETTER A WITH OGONEK (didžioji lotyniška nosinė A). Taigi, ji nėra nei angliška, nei vokiška, nei... lietuviška. Tai viena lotyniškos abėcėlės raidė, ir tiek.

Santrumpa yra raidžių rinkinys, neturintis kalbai būdingos atributikos (galūnės, priesagos ir pan.), iš kurios būtų galima nustatyti jos priklausomybę konkrečiai kalbai. Tarkime turime santrumpą AB. Ji gali būti kilusi iš bet kurios kalbos. Taigi, ne tik raidės, bet ir santrumpos yra kalbiškai neutralios.

Kaip tariama kitomis kalbomis

Neteko girdėti, kad, pavyzdžiui, anglai santrumpose pavartotas raides tartų kitaip, negu jos vadinamos anglų kalbos abėcėlėje. Ir taip visose santrumpose, ne tik kilusiose iš anglų, bet ir iš bet kurios kitos kalbos. Pavyzdžiui, Lietuvos televiziją LTV vadina el-ti-vi, lotynišką CV (curriculum vitae) – si-vi. Tarptautinės standartų organizacijos pavadinimo graikiškos kilmės santrumpą ISO (gr. isos – lygu) taria ai-sou.

Vokiečiai Lietuvos televiziją LTV vadina el-tė-fau, iš anglų kalbos kilusią santrumpas CD ir DVD vadina cė-dė ir dė-fau-dė.

Kaip tarti kalbant lietuviškai

Tai, kad raidės neturi tautybės, o taip pat kitų kalbų praktika rodo, kad raides santrumpose natūralu vadinti taip, kaip jos vadinamos ta kalba, kuria kalbame. Vadinasi, lietuvių kalbos tekste santrumpas reikia skaityti lietuviškai, nepaisant iš kurios kalbos santrumpa kilusi.

Žinoma, gali būti ir viena kita išimtis. Pavyzdžiui, santrumpą BBC tariame bi-bi-si. Taip susiklostė istoriškai, nes prieš keletą dešimtmečių ir rašėme Bi-Bi-Si. Be to, ši santrumpa pas mus pateko ne rašytiniu, o sakytiniu pavidalu (per BBC radiją). Tačiau išimčių neturi būti daug, nes kiekviena išimtis prilygsta neadaptuoto svetimžodžio įsileidimui į kalbą, ko reikia vengti.

Kai kurių raidžių pavadinimuose yra patikslinančių žodžių: Ą – a nosinė, Y – i ilgoji, Ū – u ilgoji, W – v dviguboji ir kt. Patikslinantis žodis paprastoje kalboje (greitakalbėje) praleidžiamas, pavyzdžiui, LŽŪU tariama el-žė-u-u, WWW – vė-vė-vė. Visas raidės pavadinimas sakomas tiktai tada, kai reikia tiksliai perduoti santrumpą, pavyzdžiui, kai diktuojame pašnekovui telefonu, kad jis galėtų teisingai užsirašyti.

Kartais santrumpa sudaro junginį su kitos kalbos žodžiu, pavyzdžiui, kompiuterių operacinės sistemos pavadinime „Windows XP“. Teko girdėti tariant vindovs-iks-pi, t. y. raidę P vadinant angliškai. Jeigu tai sakoma lietuviškame sakinyje, tada suprantame, kad pavadinime yra graikiška raidė Π (pi), o ne lotyniška P. Atsirastų tema naujam anekdotui. Čia yra analogijos su skaičiais. Pavyzdžiui, pavadinimuose „Windows 2000“ arba „Volkswagen R32“ esančius skaičius visada sakome lietuviškai, nežiūrint į tai, kokia kalba parašytas tame pačiame pavadinime esantis žodis.

Kaip tarti kalbant kitomis kalbomis

Bendraujant su užsieniečiais natūralu santrumpas tarti pagal tos kalbos, kuria bendraujame, taisykles. Ir ne tik iš kitų kalbų atėjusias, bet ir lietuviškas. Kalbėdami angliškai, pavyzdžiui, lietuvišką santrumpą UAB turime tarti angliškai: ju-ei-bi, nesvarbu su kuo kalbėtume: anglu, prancūzu ar ispanu. O jeigu kalbame vokiškai, kad ir su anglu, turėtume sakyti u-a-bė (vokiečiai ir lietuviai beveik visas raides vadina vienodai , taigi ir santrumpas taria beveik vienodai). Angliškame sakinyje tardami santrumpas lietuviškai parodytume tokį pat neaukštą kalbos mokėjimą, kaip ir lietuviškame sakinyje santrumpas tardami angliškai.

Kai santrumpą galima pasakyti skiemenimis, tai ji tariama pagal tos kalbos tarimo taisykles. Pavyzdžiui, kalbėdami angliškai NATO tarsime „neito“, o vokiškai – nato.

Daugumoje kalbų raidės vadinamos taip pat, kaip ir lietuvių, su nedideliais skirtumais. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje kitaip negu lietuvių vadinamos šios raidės: V – fau, W – vė, Y – ipsilon, Z – cet. Gerokai besiskiriančius raidžių pavadinimus turi anglų kalba. Mokantis užsienio kalbų reikia nepamiršti pažiūrėti ir raidžių pavadinimus, kad jomis kalbėdami galėtume ne tik žodžius, bet ir santrumpas teisingai pasakyti.

Lietuvos aidas. Nr. 192 (10582) 2008 m. rugpjūčio 28 d. p. 5.