Lietuvybė kompiuteriuose 2008 metais

 

Dr. Gintautas Grigas

 

2007 m. programų lietuvinimo rezultatai buvo gana svarūs: sulietuvintos pačios svarbiausios kompiuterių programos: operacinė sistema „Windows Vista“ ir raštinės programų paketas „Microsoft Office 2007“ (Naujausios žinios Nr. 298 (842) 2007 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Aido priedas)). 2008 metais tokių stambių darbų nebuvo. Sumažėjo ir kitų programų lietuvinimo darbai.

Dar neturime nė vienos iki galo sulietuvintos Linukso šeimos operacinės sistemos sąsajos. Kaip rodo statistika, metų pabaigoje buvo išversta „Mandrake“ sąsajos 33 proc. eilučių, „Gnome“ – 91 proc., „Debian“ – 18 proc., KDE – 41 proc., o dokumentacija nė vienos nepradėta versti. Ir šie procentai dar nereiškia padaryto darbo kiekio, nes paskutinėms eilutėms išversti reikia žymiai daugiau sąnaudų, negu pirmoms.

Prieš keletą metų buvo sulietuvintas raštinės programų paketas „OpenOffice.org“. Originalas ir toliau buvo tobulinamas, išleidžiamos naujos versijos, iš esmės pasikeitė jo žinynas, kurio naujos versijos taip ir liko nesulietuvintos.

Populiarios interneto naršyklės „Mozilla Forefox“ naujų versijų dialogas dar suspėjamas versti, bet naujos žinyno versijos išverstos tik iš dalies.

Programas lietuvino ir jų priežiūrą tęsė beveik vien tik savanoriai entuziastai. Švietimo informacinių technologijų centras 2008 m. finansavo tik vienos matematikos mokymo programos lietuvinimą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės visuomenei nepateikė nė vienos sulietuvintos programos.

Atrodo, kad dar nėra suvokta, jog lietuvybę kompiuteriuose reikia palaikyti nuolat, nes programos reikalauja nuolatinės priežiūros, reikia operatyviai sekti originalių programų raidą, lietuvinti naujus jų komponentus ir atnaujinti patobulintus. Daugeliui programų gamintojų Lietuvoje per maža rinka, kad jie patys savo lėšomis lietuvintų programas. Tą reikia daryti mums patiems ar bent prie šių darbų prisidėti.

Tai matyt ir buvo priežastys, dėl kurių 2008 metai nepasižymėjo lietuviškų programų derliumi.

O kaip buvo skinamas ankstesnių metų derlius – naudojamasi tuo ką jau turime?

Žurnalo „Computer Bild Lietuva“ (2008 m. Nr. 5) atlikta apklausa parodė, kad tik 37 proc. joje dalyvavusių atsakė, kad turi lietuvišką „Windows“ operacinę sistemą. Matyt dėl to yra ir paties žurnalo kaltė. Kiekviename jo numeryje buvo rašoma apie operacines sistemas „Windows XP“ (ji buvo sulietuvinta dar 2002 m.) arba „Windows Vista“ (sulietuvinta 2007 m.), pateikiama patarimų kaip jomis naudotis, bet visur tik apie angliškas versijas. Buvo rašoma tik kaip įdiegti lietuvių kalbą į anglišką „Vistą“, bet ten pat rašoma ir kaip vėl grįžti prie anglų kalbos... Suprask: žurnalas ir toliau rašys tik apie anglišką.

Ypač daug vietos angliškoms operacinėms sistemoms skyrė žurnalas „Computer Active“, bet apie lietuviškas jų versijas – nė žodžio.

Apie sulietuvintą programų paketą „Microsoft Office 2007“ didžiausiu tiražu leidžiamas kompiuterijos žurnalas „Computer Bild Lietuva“ parašė tik 2008 m. gruodžio mėn.

Žurnalui „Computer Active“ šis sulietuvintas paketas dar tebėra terra incognita.

Daugiausia literatūros apie kompiuterius leidžianti leidykla „Smaltija“ apie minėtas programas išleido apie dešimtį knygų, bet vėlgi visos tik apie angliškas versijas.

Su kitų gamintojų programomis situacija kiek geresnė. Jeigu programa sulietuvinta, tai žurnalas „Computer Bild Lietuva“ dažniau rašo apie lietuvišką programą, bet „Computer Active“ apie lietuviškas rašė tik retkarčiais.

Žurnalas „Computer Bild Lietuva Patarėjas“ kiekviename numeryje pateikia daug trumpų, bet informatyvių straipsnių apie naujas programas arba naujas jų versijas, ir, jei programa sulietuvinta, tai ir rašo apie lietuvišką. 2008 m. pateikė 50 tokius sulietuvintų programų aprašus. Tai nemažai. Tačiau paanalizavus pačias programas pasirodė, kad ne visų lietuvinimas išbaigtas, daugelio jų kokybė nėra patenkinama.

Programų lietuvinimo kokybe buvo susirūpinta jau anksčiau. Svetainė „Mokslas plius“ (mokslasplius.lt) per 2008 metus pasipildė penkių programų recenzijomis. „Kompiuterijos“ žurnale buvo publikuotos trijų sulietuvintų programų („MS Excel 2007“, „MS Windows 2007“ ir „Windows Vista“) recenzijos ir kritiškas atsiliepimas apie vieną lietuvinamą programą („Google Chrome“).

Kol kas prasta padėtis su lietuviškų SMS žinučių siuntimu. Dar pardavinėjami mobilieji telefonai, negalintys išsiųsti lietuviškų žinučių. Gerai tik tai, kad operatorius „Omnitel“ savo svetainėje (www.omnitel.lt, skyriuje „Privatiems klientams. Mobilieji telefonai“) informuoja, iš kurių telefonų galima siųsti lietuviškas žinutes (tokių telefonų skelbiamame sąraše yra tik apie pusę), o kiti paslaugų teikėjai ir prekybininkai apie tai nutyli, ir taip platinami lietuvių kalbai netinkami „švepli“ telefonai.

Dar daugelis interneto svetainių, teikiančių svetainių žinučių siuntimo į mobiliuosius telefonus paslaugą, nesugeba išsiųsti lietuviškų žinučių. (Sąrašai tinkamų ir netinkamų paslaugų tarnybų ir toliau skelbiami interneto svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (www.likit.lt)).

Nuo 2004 m. interneto srities „lt“ posričių varduose galima vartoti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides (pvz., klaipėda.lt, ulevičius.lt). 2008 metų pabaigoje tokių vardų skaičius priartėjo prie tūkstanties. Tai jau neblogai. Prieš porą metų jų buvo tik apie šimtą.

Apskritai, be vienos kitos prošvaistės, lietuvybės padėtis kompiuteriuose 2008 m. buvo prasta. Tikėkimės, kad šiais metais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, padėtis pagerės – lietuviškas žodis kompiuterių ekranuose yra neatskiriama informacinės visuomenės kultūros dalis.

 

 

Naujausios žinios Nr. 17 (1145), 2009-01-28, p. 4 (Lietuvos Aido priedas).