Ar mokame rašyti telefonu?
Gintautas Grigas
Įgūdžiai ir įpročiai
Mobilųjį telefoną turime beveik kiekvienas. Juo ne tik kalbame, bet ir rašome SMS žinutes bendraujame raštu. Žinutėmis keistis ypač mėgsta jaunimas. Vaikai, rašydami žinutes, įgyja rašto įgūdžių, kartais ir pirmuosius, įpranta vienaip ar kitaip rašyti, t. y. įgyja tam tikrus įpročius. Geri įpročiai gali daug pasitarnauti tolesniam rašto kultūros vystymuisi. Blogi atvirkščiai, gali padaryti daug žalos, nes vėliau reikės įdėti pastangų jiems atsikratyti. Todėl svarbu gerus įpročius skiepyti nuo pat pradžių arba bent kuo anksčiau.
Kas tie blogi įpročiai? Tai rašymas be skyrybos ženklų, be didžiųjų raidžių, be raidžių su diakritiniais ženklais (ą, č, ę ), kitos rašybos klaidos, žargono vartojimas, netaisyklingų arba mažai žinomų santrumpų vartojimas.
Kaip skiepyti gerus įpročius? Pirmiausia jie turi tapti pavyzdžiu. Vargu ar būtų veiksmingi gydytojo pamokymai apie rūkymo žalą, jeigu jis tai darytų su cigarete dantyse. Todėl mokytojai (ir ne tik lietuvių kalbos), rašydami žinutes mokiniams, o tėvai vaikams, turėtų pasistengti vartoti taisyklingą kalbą. Kuriuos žodžius pradėti rašyti didžiosiomis raidėmis, kur dėti tašką ar kablelį, dažniausiai žinome, ir pakanka prieš išsiunčiant žinutę ją dar perskaityti ir ištaisyti klaidas. Kur rašyti nosines, juo labiau, kur S ir kur Š, taip pat žinome. Tačiau čia darome daugiausia klaidų. Kodėl?
Įprotis nevartoti savitųjų lietuviškų raidžių atsirado dėl to, kad ilgą laiką į Lietuvą buvo importuojami mobilieji telefonai, neturintys lietuviškos abėcėlės, o mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų kvalifikacija nebuvo pakankama, kad galėtų suvokti, jog telekomunikacijos priemonėms visiškai nesvarbu, kokia kalba užrašytas žinutes jos perduoda, ir kad galėtų pasirūpinti mobiliųjų telefonų tinkamumu lietuvių kalbai. Sakome buvo, nes situacija keičiasi. Tačiau dar nėra tokia gera, kad nereikėtų patiems pasirūpinti telefono tinkamumu ir atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos, skleidžiamos apie lietuviškus rašmenis SMS žinutėse.
Lietuvių kalba telefonuose
Lietuvių ir kitų kalbų raidžių vartojimą SMS žinutėse reglamentuoja tarptautinis standartas ETSI ES 202 130, priimtas 2002 m. Lietuvių kalbai skirtoje standarto dalyje išvardytos visos 32 lietuvių abėcėlės raidės. Taigi lietuvių kalbos abėcėlė mobiliuosiuose telefonuose įteisinta tarptautiniu lygiu.
Deja, dar ne visuose prekyboje esančiuose telefonuose yra galimybė surinkti visas tarptautiniame standarte numatytas lietuviškas raides. Todėl prieš įsigyjant telefoną reikia įsitikinti, ar jis tinkamas lietuvių kalbai. Informaciją apie šią galimybę naujuose telefonuose galima rasti Omnitel ir Tele2 interneto svetainėse. Apie tris ketvirtadalius minėtose svetainėse skelbiamų telefonų turi visą lietuvišką abėcėlę (prieš metus tokių telefonų buvo apie pusė).
Tai patarimai perkantiems naujus telefonus. O senų telefonų, neturinčių lietuviškos abėcėlės, savininkams belieka juos pakeisti modernesniais arba pasinaudoti taisyklų, įdedančių lietuvių kalbos abėcėlę, paslaugomis. Kai kompiuteris po ranka, galima pasiūlyti dar vieną išeitį žinutes siųsti internetu (žr. toliau).
Kai kas abejoja, ar lietuvišką žinutę galės perskaityti naudojantys telefonus, kuriais negalima surinkti savitųjų lietuviškų raidžių (tokių telefonų savininkų dar yra nemažai). Galime nuraminti. Raidžių rinkimas klaviatūra ir raidžių rodymas ekrane, yra skirtingi dalykai. Lietuviškas raides teisingai rodo ir tie telefonai, kuriuose negalima jų surinkti, išskyrus labai senus arba gaminamus ne Europos rinkai. Todėl jeigu kas nors skųsis, kad neperskaito lietuviškos žinutės, tai jam derėtų priminti, kad laikas akmens amžiaus telefoną pakeisti į šiuolaikinį.
Raidžių išdėstymas, rinkimo patogumas
Lietuviškos abėcėlės raidės telefonuose, turinčiuose 12 klavišų, išdėstomos dvejopai.
1. Visos lietuvių kalbos abėcėlės
raidės, išskyrus Y, dėstomos pagal
abėcėlę. Po klavišo raidžių grupės
eina skaitmuo, o po skaitmens čia
neparodytos kitų kalbų (latvių, vokiečių
ir kt.) raidės su diakritiniais
ženklais (Nokia telefonuose).
2 : A Ą B C Č 2
3 : D E Ę Ė F 3
4 : G H I Į 4
5 : J K L 5
6 : M N O 6
7 : P Q R S Š 7
8 : T U Ų Ū V 8
9 : W X Y Z Ž 9
2. Lietuviškos raidės su diakritiniais
ženklais išdėstytos ant tų pačių
klavišų, kaip ir pirmame variante,
tik nukeltos po skaitmenų.
2 : A B C 2 Ą Č
3 : D E F 3 Ę Ė
4 : G H I 4 Į
5 : J K L 5
6 : M N O 6
7 : P Q R S 7 Š
8 : T U V 8 Ų Ū
9 : W X Y Z 9 Ž
Didelio skirtumo tarp abiejų išdėstymų nėra. Tačiau dauguma (pagal LIKIT svetainės apklausą 75 proc.) pirmenybę teikia pirmajam dėl to, kad raidės dėstomos pagal abėcėlę ir po skaitmenų būna įdėtų kitų kalbų raidžių.
Žinučių siuntimas iš kompiuterio internetu
Yra interneto paslaugų teikėjų, persiunčiančių jų tinklalapyje surinktas žinutes į mobiliuosius telefonus. Jei po ranka turi kompiuterį, tai patogu, nes kompiuterio klaviatūra jas lengviau surinkti, žinutę galima kopijuoti, suformuoti iš kitų tekstų.
Iš Omnitel savitarnos tinklalapio (https://savitarna.omnitel.lt) lietuviškos ir kitomis kalbomis (latvių, lenkų, prancūzų, rusų, graikų ir kt.) parašytos žinutės išsiunčiamos teisingai. Svetainėje numatytas dar vienas siuntimo būdas tiesiai į telefono ekraną. Deja, juo išsiųstos lietuviškos ir visų čia paminėtų kalbų savitosios raidės sugadinamos. Todėl kol kas šis būdas nenaudotinas.
Žinučių siuntimo paslaugą teikia ir kiti mobiliųjų paslaugų teikėjai (Bitė, Omnitel). Deja, iš jų išsiunčiamos žinutės sugadinamos.
Yra ir daugiau interneto svetainių, teisingai išsiunčiančių lietuviškas ir kitų kalbų SMS žinutes, pavyzdžiui, http://smspunktas.lt, http://www.dos.lt, http://sms.gw.lt.Tačiau yra dar daugiau svetainių, gadinančių išsiunčiamas žinutes. Informacija apie daugelį svetainių, išsiunčiančių žinutes, skelbiama LIKIT svetainės tinklalapyje Rašmenys -> Žinutės. Aptikus naują nežinomą svetainę pirmiausia reikia ją išbandyti išsiųsti žinutę sau. Jeigu, pavyzdžiui, išsiuntę žodį Ačiū ir gausite Ačiū, tai svetainė tinkama, jei Aciu ieškokite kitos.
Žinutės kaina
Prieš porą metų buvo pasklidęs mitas, kad lietuviškų žinučių siuntimas kainuoja daug kartų brangiau (kai kas sakė net šimtą kartų!) negu angliškos, t. y. tokios, kuriose vartojamos tik anglų kalbos abėcėlės raidės. Kaip yra iš tikrųjų?
Žinutės kaina vienoda nežiūrint kokia kalba ir kokiais rašmenimis ji parašyta. Tačiau skiriasi skaičius ženklų, telpančių į vieną žinutę. Jeigu vartojama nedaug ženklų tik anglų kalbos abėcėlės raidės ir dar keletas kitų raidžių, žinutėje telpa 160 ženklų. Jeigu reikia, kad žinutę būtų galima rašyti bet kuria pasaulio kalba, tada vartojamas unikodas, kuriame ženklui skiriama daugiau vietos ir į žinutę telpa 70 ženklų. Taigi, jeigu žinutėje iki 70 ženklų, tai nesvarbu, kokia kalba ir kokiomis raidėmis ji bus parašyta, mokėsime kaip už vieną žinutę. Bet jeigu viršysime šią ribą (sakysim bus 100 ženklų), tai persiunčiamas tekstas bus suskaidytas į dvi žinutes (70+30) ir teks mokėti kaip už dvi. Jei 200 ženklų, tai į tris (70+70+60), o tokio pat ilgio darkyta lietuvių kalba parašytas tekstas būtų suskaidytas į dvi žinutes (160+40). Bet didžioji dalis žinučių nebūna ilgos (Aš jau atėjau, Tavęs nematau?, Vėluoju, būsiu po 15 min., Šįryt termometras rodė -26, pamokų nebus ir pan.). Ne veltui jos ir vadinamos trumposiomis. Taigi pasiteisinimas taupymu nelabai rimtas net ir ekonomiškai, nekalbant jau apie nepagarbą kalbai.
Žvirblių takas, 2010, Nr. 6, p. 4849.