„Bebras“ išplaukia į plačius vandenis

Kasmet vykstantis tarptautinis mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkursas, 2004 m. atsiradęs Lietuvoje, pavadintas „Bebru“. Steigėjai pasirinko šiam konkursui darbštaus žvėrelio vardą, aišku, pasuko kiek galvą, kad pavadinimas būtų nesunkiai ištariamas, lengvai rašomas. Lietuvoje sukurtas pavadinimas „Bebras“ dabar jau žinomas ir daugelyje kitų valstybių: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Izraelyje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (žr. http://bebras.org/en/countries). „Bebras“ – geras pavyzdys kitiems originalių lietuviškų produktų kūrėjams. Jeigu dalykas sukurtas Lietuvoje, tai pavadinimas galėtų tai atskleisti. „Bebras“ galėtų patarti ir 2011 m. Europos vyrų krepšinio talismano „Amberio“ kūrėjams.

2010 m. konkurse dalyvavo 235 tūkstančiai įvairių tautų mokinių. Ar visi jie turėjo išmokti lietuviškai tarti žodį „bebras“? Ne. Oficialus lietuviškas pavadinimas vartojamas tarptautiniu lygmeniu: seminaruose, organizatorių pasitarimuose, tarptautinėje interneto svetainėje. Konkursas koordinuojamas tarptautiniu mastu, bet vyksta atskirai kiekvienoje valstybėje. Nacionalinio lygmens konkursuose pavadinimas verčiamas: Bebrs, Biber, Bóbr, Castoro, Kobras, Majava,... Tai geras pavyzdys mums: jeigu prisidedame prie kokios nors užsienyje gimusios iniciatyvos, nebūtina ją vadinti svetimžodžiu.

Gintautas Grigas

Gimtoji kalba, 2011, Nr. 4, p. 30.