Skambinti ne į gaisrinę, bet pačia gaisrine?

Tapau mobiliųjų paslaugų teikėjo „Tele2“ abonentu. Vartydamas telefone laikomą pašnekovų sąrašą pastebiu naują vardą Gaisrine. Ženkliukas ekrano kamputyje rodo, kad šis vardas kortelėje, taigi, atėjęs iš „Tele2“. Ką jis galėtų reikšti?

Jeigu būtų gaisrinės telefonas, tai rašytų Gaisrinė, t. y. vardininku, kaip įprasta sąrašuose – Jonas, Petras…, bet ne Jonu, Petru. Gaisrinė, kaip ir Jonas arba Petras, neturėtų skambėti. Nebent, jeigu būtų seni laikai, kai apie gaisrą pranešdavo varpais, tai tada galėtum pagalvoti, kad iš telefono galima skambinti gaisrinės varpais.

Sąrašą žiūriu toliau. Randu Israsyta sask. Vėl iš kortelės. Tokių žodžių lietuvių kalboje nėra. Aišku, kad parašyta šveplai. Čia trys rašybos klaidos, žodyje Gaisrinė – viena, bet keičianti linksnį… Akivaizdu, kad visus vardus į kortelę surašė tas pats mažaraštis.

Gintautas Grigas

Gimtoji kalba, 2012, Nr. 1, p. 32.