Pasaulio mokslininkai apie informatiką ir kompiuterius mokykloje

Gintautas Grigas

Prieš dvidešimtį metų visose Lietuvos mokyklose buvo pradėta mokyti informatikos. Šio nedidelio jubiliejaus proga verta susimąstyti ir pažvelgti į tai, ką per tuos metus nuveikėme, ką darėme gerai ir ką blogai. Ar atsiliekame nuo Vakarų? O gal į vaikų galvas kemšame tai, ko nereikėtų? Ar dievindami kompiuterius nepamirštame, kad vaikams reikia ir meno, ir muzikos, ir meilės? Kaip mes atrodome Europos, pasaulio kontekste?

Į paskutinė klausimą ir bandysime atsakyti. Ne patys išreikšdami savo nuomonę, o pasaulio mokslininkų ir mokytojų, kurie lapkričio 8-11dienomis dienomis buvo susirinkę į Vilniuje, Seimo rūmuose vykusią Antrąją tarptautinę konferenciją „Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos“ (ISSEP 2006), lūpomis. O jų buvo nemažai – per 170, net iš 39 valstybių.

Sekcijos posėdis. Linos Zajančkauskienės nuotr.

Įvairiapusiškos mokyklinės informatikos problemos buvo aptariamos penkiuose pleneriniuose posėdžiuose ir daugelyje lygiagrečių sekcijų, skaityti pranešimai išspausdinti dviejuose storuose mokslinių straipsnių rinkiniuose. Trumpi mokslininkų ir mokytojų pamąstymai ir pasisakymai išspausdinti leidyklos TEV ką tik išleistame, dar dažais kvepiančiame leidinyje „Informatikos kelias“, apžvelgiančiame informatikos raidą Lietuvos mokyklose per dvidešimtį metų. Pacituosime keletą minčių iš jų.

„Mokiniai, modeliuodami kompiuteriu mikropasaulius, žadinančius ir palaikančius tyrimų dvasią, gali suvokti tikrąją mokslo ir meno esmę. Net jei ir patys netaps mokslininkais arba menininkais, tikrai geriau suvoks bendrąsias mokslo, meno ir gyvenimo tiesas“, – teigė Evgenia Sendova, Bulgarijos Mokslų Akademijos Matematikos ir informatikos instituto tyrėja.

„Bendraudamas su žmonėmis, kurie aiškinosi, kam informatika galėtų būti panaudota, pasijutau tarsi dalyvaudamas gimdyme. Bet kurio gimdymo meto viltį ir nuostabą nuspalvina nerimas – ar kūdikis išgyvens atėjimo į šį pasaulį pavojus? Kokiu žmogumi šis naujagimis taps?

Iš jūsų knygos matyti, kad kūdikis virto stipriu jaunuoliu – tvirtu, sveiku, pasitikinčiu. Pasirengusiu užkariauti pasaulį. Sveikinu jus su tokia pažanga ir linkiu viso ko geriausio tolesniame jūsų pastangų etape.

Lietuvos istorija sudėtinga, joje persipina didybės ir siaubo gijos. Kadangi mano protėviams teko patirti abu šiuos kraštutinumus, dar labiau džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti, tegu ir akimirksnį, plėtojant demokratinį švietimą, mintantį turtinga praeitimi ir tuo pat metu prisimenantį blogį, kad jis būtų ryžtingai pašalintas iš mūsų planetos. Viliuosi ir tikiu, kad jūsų valstybė gali atlikti pirmaujantį vaidmenį, siekdama šios kilnios misijos – plėtoti skaitmeninių technologijų naudojimo švietime kryptį.“, – sakė Seimūras Papertas (Seymour Papert), Masačiusetso instituto (JAV) profesorius emeritas.

Čia dar reikia paminėti, kad prof. S. Papertas yra labai įdomios mokymo sistemos Logo kūrėjas. Tos sistemos pagrindinis veikėjas – Vėžliukas. Vaikas žaidžia su kompiuteryje užprogramuotu vėžliuku, moko jį vaikščioti, jam įsakinėja ir nejučiomis, pats to nežinodamas, ima suvokti sudėtingus teorinius dalykus, nes jais buvo pagrįstas Vėžliuko elgesys. Taip galima išmokyti sudėtingų teorinių dalykų, pavyzdžiui, matematikos.

„Beveik prieš tris dešimtmečius mes įsimylėjome Logo ir nuo to laiko šį ryšį juntame ne tik kaip prisirišimą prie nuostabių ir išradingų idėjų, bet ir kaip stiprų ir sykiu labai racionalų susižavėjimą moderniuoju švietimu, o kartu ir konstruktyvizmo pradininkais. Čia kalbu apie tokį švietimą, kuriame naujosios technologijos pateikiamos tarsi tai būtų spalvotų pieštukų rinkinys, plastilino dėžutė, kišeninis peiliukas ar vaikiškos žaislinės žirklutės.“ – sakė Ivanas Kalašas (Ivan Kalaš), Komenskio universiteto (Slovakija) informatikos profesorius. Jo vadovaujamo kolektyvo sukurta „Komenskio Logo“ sistema 1995 m. buvo sulietuvinta ir naudojama Lietuvos mokyklose. Šiais metais lietuvinama to paties kolektyvo sukurta modernesnė sistema „Imagine Logo“.

„Informatikai būtina rasti vietos ne tik vidurinės, bet ir pradinės mokyklos mokymo programose. Suprantama, kalbu apie mokslinę ir inžinerinę informatikos pakraipas, o ne (tik) apie kompiuterį kaip įrankį bendravimui ar tyrinėjimams vykdyti (paiešką internete).

Deja, dažnai mokant informatikos akcentuojami trumpalaikiai aspektai, pavyzdžiui, mokoma konkrečios industrinės programavimo kalbos su visomis vingrybėmis. Tuo tarpu iš tikrųjų svarbu išmokyti abstraktumo sąvokos informatikos kontekste.

Abstraktumo niekada nereikėtų sutapatinti su neapibrėžtumu ar netikslumu. Matematika yra mokslo kalba ir informatika naudoja savo matematikos stilių ne tik apibūdinimui, bet ir samprotavimams.“, – sakė skė Tomas Verhopas (Tom Verhoeff), Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) docentas, Pasaulinių informatikos olimpiadų mokslinio komiteto pirmininkas.

Martinšas Opmanis ir Tomas Verhofas kalbasi su leidyklos TEV generaliniu direktoriumi Elmundu Žaliu. Linos Zajančkauskienės nuotr.

„Deja, neretai IT švietimas apsiriboja vien tik mokymu naudotis atskiromis sistemomis. Tokia strategija suteikia žmonėms galimybę per trumpą laiką įgusti dirbti su kuria nors iš jų, tačiau naujos sistemos yra kuriamos nuolat, tad tokių siauro pobūdžio įgūdžių netrukus ima nepakakti. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus turėtų tam tikrą fundamentinių žinių apie informacinių sistemų veikimo principus bagažą: tik taip jis galės susidoroti su nestandartinėmis situacijomis, įvertinti skaitmeninių procesų reikšmę ir savarankiškai gebės susipažinti su technologinėmis naujovėmis. Šių žinių bagažas gali būti sukaupiamas tik mokantis pamatinio informacinių technologijų dalyko, – informatikos.“, – teigė Volfgangas Polas (Wolfgang Pohl), informatikos mokslų daktaras (Vokietija).

„Lietuvos vidurinėse mokyklose informatika įvesta gana neseniai. Daugelis valstybių tai padarė anksčiau. Kai 1985 m. informatika buvo įtraukta į privalomuosius dalykus, mano gimtoji Austrija taip pat nebuvo tarp pirmųjų valstybių. Iš pradžių buvo svarbu gerai apsvarstyti ir išsirinkti tinkamiausią modelį. Lietuva tą darė taip pat veiksmingai <...> .

Svarbu pažymėti tai, ką per dvidešimt intensyvaus darbo metų pasiekė Lietuva. Čia paminėsiu tik svarbiausius informatikos mokymo Lietuvos vidurinėse mokyklose reiškinius, kurie gerai žinomi tarptautiniu mastu:

– tinkama IKT ir informatikos mokymo programa,

– sistemingi visų klasių informatikos vadovėliai,

– „Bebro“ konkurso sumanymai,

– informatikos mokymo tarptautinės konferencijos 2006 metais surengimas,

– tarptautinio mokslinio žurnalo „Informatics and Education“ leidimas.

Dabar daugelis valstybių, tarp jų ir Austrija, laiko Lietuvą informatikos mokymo pavyzdžiu. Ji yra pasiekusi tokį aukštą lygį, kad aplenkti būtų sunku.“, – teigė Geraldas Fučekas (Gerald Futschek), Vienos technologijos universiteto informatikos profesorius.

„Mažiausiai dešimtį pastarųjų metų informatikos mokymas Lietuvoje man buvo pamoka, kas turėtų būti ir kaip tai pasiekti. Norėčiau paminėti keletą dalykų: įdomūs vadovėliai pradedant jauniausiais ir baigiant vyriausių klasių moksleiviais, nacionalinės olimpiados, kasmet organizuojamos vis kitoje vietoje, kursai ir vasaros stovyklos talentingiems mokiniams, kviečiant ir geriausius specialistus iš užsienio, dalyvavimas vykstančiose tarptautinėse informatikų varžybose ir organizuojant naujas varžybas, reguliari žurnalo „Informatics in Education“ leidyba, Logo mokymas, populiariausių programų lokalizavimas.

Čia išvardytų dalykų (esu tikras, kad jų yra daugiau) nebūtų, jeigu nebūtų specialistų. Žinau bent dešimtį aukštos klasės informatikos mokymo specialistų, kurių energijos dėka pavyko visa tai sukurti. Kiek žinau, mokytojai ne vien dirba su mokiniais, bet ir dalyvauja rengiant mokymo programas bei mokomąją medžiagą.

– Lai jums arī turpmāk viss izdodas tikpat labi un vēl labāk!“, – sakė Martinšas Opmanis (Mārtiņš Opmanis), Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos instituto tyrėjas.

Ar iš tiesų viskas Lietuvoje taip gerai?

Pirmoji tarptautinė konferencija „Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos“ prieš dvejis metus vyko Austrijoje, kurios pasiekimais informatikos mokyme niekas neabejoja. Tai, kad Antrosios tarptautinės konferencijos šeimininke tapo Lietuva, jau reiškia tam tikrą Lietuvos pripažinimą.

Rūta Smalytė ir Laurencija Navagrudskaitė pristato interaktyvią mokytojo knygą. Linos Zajančkauskienės nuotr.

« atgal