⇐ „Free Pascal“ programa su lietuviškais rašto ženklais

Kompiuteris – intelektualus prietaisas, galintis atlikti įvairias užduotis. Su juo dirbame tarytum bendraudami su žmogumi. Jam duodame komandas, išreikštas ne abstrakčiais matematiniais simboliais, o konkrečia, nacionaline kalba. Į kompiuterį galima žiūrėti kaip į partnerį, kalbantį viena ar kita kalba. Jeigu mes, juo labiau mūsų vaikai bus priversti nuolat bendrauti su svetimos kultūros ir svetima kalba kalbančiu partneriu, pamažu ir patys prarasime savo kalbą ir savimonę.

Kad bet kurioje šalyje pagamintą kompiuterių programinę įrangą kiekvienas galėtų prakalbinti savo gimtąja kalba, ji lokalizuojama – ekrane matomi jos tekstai išverčiami į konkrečią kalbą, simbolika, piešiniai, spalvos pakoreguojami taip arba pakeičiami tokiais, kad atitiktų konkrečios šalies kultūros normas. Lokalizacija gali būti įvairaus lygio pradedant programos pritaikymu kurios nors kalbos rašmenims apdoroti ir baigiant visišku programos parengimu kalbinei ir kultūrinei terpei, kad su ja dirbantysis jaustųsi taip, lyg programa būtų sukurta toje terpėje.

Programinės įrangos lietuvinimas – tai atskiras programų lokalizavimo atvejis, kai programa modifikuojama taip, kad tiktų darbui lietuviškoje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje, kitaip tariant – Lietuvoje.

Programų lietuvinimo darbai Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriuje (anksčiau vadinamas Programavimo metodologijos) buvo pradėti daugiau kaip prieš dešimtį metų. Jau 1995 metais buvo išleista mokymui skirta programa „Logo Writer“, veikianti operacinėje sistemoje MS DOS. Dar po trejų metų elektroninio pašto programa „Demos Mail“. Į lietuvių kalbą buvo išversti ne tik šios pašto programos tekstai, bet ir suderintos skirtingos tuo metu naudotų operacinių sistemų MS DOS ir „MS Windows“ koduotės elektroniniuose laiškuose. Gautų lietuviškų laiškų nebereikėjo perkoduoti, todėl nebeliko pasiteisinimo mėgstantiems rašyti „šveplai“.

Toliau buvo lietuvinamos programos, veikiančios operacinėje sistemoje „MS Windows“, o kai kurios –  ir „Linux“. Prioritetas buvo teikiamas mokymo programoms ir bendrojo naudojimo programoms, naudojamoms mokymui, kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos gauti visavertį informacinį išsilavinimą valstybine kalba. Kita vertas, Institutas turėjo sukaupęs didelę informatikos mokymo patirtį (čia veikianti Jaunųjų programuotojų mokykla šiemet atšventė 25-metį). Buvo lokalizuotos grynai mokymui skirtos programos buvo „Komenskio Logo“ (1998 m.) ir  „Dinaminė geometrija“ (2000 m.).

Pirmoji bendrojo naudojimo programa, skirta operacinės sistemos  „MS Windows“ rinkmenoms (failams) tvarkyti „Total Commander“ buvo sulietuvinta 1998 m. (pradžioje jos pavadinimas buvo „Windows Commander“). Ji patogi darbui su rinkmenomis ir katalogais: kopijuoti, perkelti, pervardinti, pakuoti, taip pat naudojantis ją galima paprastai jungtis prie FTP stočių ir siųstis reikiamą informaciją. Vėliau lokalizuojant didesnę bendrojo naudojimo programų grupę sudarė interneto programos. Buvo lietuvinamos atvirosios „Mozillos“ šeimos programos, taip pat ir nuosavybinė programa „Opera“.

Pirmoji stabili „Mozillos“ versija buvo išleista 2002 m. Programų paketą sudaro interneto naršyklė, elektroninio pašto ir naujienų programa, hipertekstų rašyklė. Tai buvo pirmoji interneto naršyklė, turinti originalų lietuviškų interneto svetainių adresyną. Lietuvinant „Mozillą“ jos elektroninio pašto programa buvo sutvarkyta taip, kad be jokio papildomo reguliavimo taisyklingai išsiųstų ir priimtų lietuviškus laiškus, patikrintų siunčiamų laiškų rašybą, galėtų būti naudojama netgi kaip etaloninė programa kitoms pašto programoms patikrinti. Kasmet sulietuvinamos atnaujintos šios programos versijos.

Panaudojant „Mozillos“ komponentus, buvo suprojektuota atskiros programos: interneto naršyklė „Firefox“ ir elektroninio pašto programa „Thunderbird“. Kiekviena jų gerokai mažesnė už visą paketą. Tai patogu norintiems turėti tik vieną kurią nors programą. Abi programos yra sulietuvintos ir sėkmingai naudojamos mūsų šalyje.

Šios programos gana populiarios. Konsorciumo W3C statistika rodo, kad 2006 m. gegužės mėn. „Mozillos“ šeimos naršyklėmis naudojosi 28% interneto lankytojų („MS Internet Explorer – 62%), o lygiai prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 24% ir 72%, atitinkamai. Mūsų surinkta statistika apie sulietuvintas naršykles rodo, kad 2006 m. gegužės mėn. kasdien „Mozillos“ naršyklę atvėrė vidutiniškai 2624 lankytojai, o „Firefox“ – 1297.

Programos „Opera“ lietuviški priedai buvo parengti 2004 m., o šiemet numatomas išleisti visas sulietuvintas paketas. Šios programos naršyklė taip pat turi lietuviškų svetainių adresyną, o jos pašto komponentas visiškai sutvarkytas lietuviškiems laiškams persiųsti.

Interneto ir elektroninio pašto programų lietuvinimą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“. Todėl darbai vyksta be pertrūkių, reguliariai lokalizuojamos naujos stabilios programų versijos.

Kita lokalizuojamų programų grupė – raštinės programų paketas „OpenOffice.org“ (dažnai sutrumpintai vadinama tiesiog „OpenOffice“). Tai „Microsoft Office“ paketo analogas, tik yra atviras ir platinamas nemokamai. Jį sudaro įvairių programų rinkinys: tekstų rengyklė „Writer“ (programos „MS Word“ analogas), skaičiuoklė „Calc“ („MS Excel“ analogas), pateikčių rengyklė „Impress“ („Power Point“ analogas), tinklalapių, grafikos, matematinių formulių rengyklės, duomenų bazių programa „Base“.

Raštinės paketo „OpenOffice.org“ tekstų rengyklės langas: tikrinama rašyba

Duomenų bazių tvarkymo modulis ir anksčiau buvo „OpenOffice.org“ pakete, tačiau gerokai paslėptas ir suprantamas ne kiekvienam kompiuterio naudotojui. Naudojantis naująja „OpenOffice.org“ paketo duomenų bazių programa „Base“, duomenų bazę galima sukurti taip pat kaip ir bet kurį kitą dokumentą. Pateikiamomis priemonėmis duomenų bazes patogiai gali tvarkyti kiekvienas programos naudotojas. Pradedantiesiems parengti vedikliai, kuriais galima nesunkiai sukurti duomenų bazės lentelę net ir neturint tam reikalingų duomenų bazių ar SQL žinių. „OpenOffice.org“ duomenų bazių programa galima prisijungti prie išorinių duomenų bazių serverių arba naudotis vidine, Java technologija pagrįsta, HSQLDB duomenų bazių varytuve.

„OpenOffice.org“ programos veikia operacinėse sistemose „MS Windows“ ir „Linux“. Dėl to šis paketas gali tapti tiltu tarp minėtų operacinių sistemų. Įpratę dirbti su „Windows“ ir perėję prie „Linux“, randa jau žinomas programas, su kuriomis galima toliau tvarkyti „Windows“ sistemoje parengtus arba pradėtus rengti dokumentus.

„OpenOffice.org“ paketas beveik nuo pat jo atsiradimo verčiamas į lietuvių kalbą. Šio paketo pirmoji stabili versija buvo lokalizuota 2003 metais. Dabar lokalizuojama antroji versija. Yra išversti meniu, dialogo langų užrašai, kompiuterio pranešimai, bet dar neišverstas elektroninis žinynas.

„OpenOffice.org“ lietuvinimo darbais užsiima Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus darbuotojai. Iš tinklalapio http://ims.mii.lt/openoffice galima atsisiųsti iš dalies (be išverstų žinynų) sulietuvintą „OpenOffice.org 2.0“ paketą. Skaitytojus kviečiame net tik naudotis atviruoju, nemokamu ir legaliu raštinės programų paketu „OpenOffice.org“, bet ir jį platinti, rekomenduoti savo draugams bei kolegoms, kurti lietuvišką „OpenOffice.org“ naudotojų bendruomenę.

Lokalizuojami dviejų programavimo mokymui tinkamų kalbų transliatoriai: Komponentinio Paskalio (2001 m.) ir „Free Pascal“, labai panašios į iki šiol bedrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose naudotą Turbo Paskalį, transliatoriai. Pastarasis dar nebaigtas lokalizuoti (neišverstas žinynas), tačiau jau naudojamas mokyklose, šįmet pirmą kartą buvo panaudotas per  valstybinį informacinių technologijų egzaminą. Mokiniai galėjo ne tik naudotis lietuviškais meniu bei dialogo langais, bet ir programose vartojamus objektus – kintamuosius, konstantas, funkcijas ir kitus objektus vadinti lietuviškais vardais. Vardai su lietuviškomis raidėmis ą, č, š, ū, ž,... gali kelti nuostabą senos kartos programuotojams, bet jaunimui sudaromos sąlygos neatsilikti nuo gyvenimo.

Be čia paminėtų buvo sulietuvinta ir keletas mažesnių programų: antivirusinė programa „DrWeb“ (2001 m.), atviroji tekstų rengyklė „AbiWord“ (2005 m.), klaviatūros treniruoklė „Tux Typing“ (2005 m.) ir kt.

Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus lokalizuotojų grupė (iš kairės į dešinę): Gintautas Grigas, Inga Žilinskienė, Valentina Dagienė, Rimgaudas Laucius, Eglė Jasutienė, Aidas Žandaris, Tatjana Jevsikova, Modestas Rimkus, Viktoras Dagys, Gediminas Pulokas.

Nemažą programinės įrangos lietuvinimo darbų dalį sudaro programose esančių tekstų vertimas. Tačiau tai nėra vien vertimas, ir pats vertimas nėra įprastas. Kokybiškai lokalizuotos programos tekstas turi adekvačiai atspindėti programos veikimą, o ne jos originalo tekstą, kuris ne visada būna vienareikšmis. Ypač sunku rasti sklandžius frazių fragmentų atitikmenis, naudojamus skirtingose frazėse. Tam reikalinga aukšta lokalizuotojų kvalifikacija, todėl čia galima panaudoti institute sukauptą ir praktinių, ir teorinių žinių potencialą. Reikalingi ir tyrimai, analizė, nes yra neišspręstų problemų.

Viena iš neišspręstų problemų yra transliatorių internacionalizavimas, t. y. jų programavimas taip, kad po to būtų galima lengviau lokalizuoti. Šį uždavinį nagrinėja instituto doktorantas R. Laucius. Praktinis jo darbo rezultatas yra programavimo kalbos „Free Pascal“ ir jo transliatoriaus lokalizavimas, o teorinis – transliatorių internacionalizavimo problemų sprendimas.

Kita mažai ištirta ir teoriškai neišnagrinėta sritis yra sąveikos tarp interneto serverių ir su jomis kontaktuojančių naršyklių bei virtualiųjų mokymosi aplinkų internacionalizavimas ir lokalizavimas. Šias problemas nagrinėja instituto doktorantė T. Jevsikova.

Su programų lokalizavimų tampriai siejasi kompiuterijos terminija ir terminų, vertimų bei aiškinamieji žodynai. Informatikos metodologijos skyriaus darbuotojai yra parengę ir išleidę tris žodynus: „Aiškinamąjį anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlį“ (V. Dagys, A. Klupšaitė, A. Žandaris: 1995), „Mokyklinį aiškinamąjį informacinių technologijų žodynėlį“ (V. Dagienė, G. Grigas, 2003), „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“ (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova, 2005). Institute nuo 2004 m. veikia Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisija (http://ims.mii.lt/terminai/).

Mokslas ir technika, 2006, Nr. 6 (564), p. 24–25.

« atgal