Ruošiame karstus, ateikite!

Sigita Pedzevičienė

Nutarėme praleisti šeštadienio vakarą su draugais. Bebaigdama gaminti cepelinus išsiunčiu visiems žinutes: „Ruošiame karštus, ateikite!“. Neseniai nusipirkau naują mobilųjį telefoną, kurio žinutėse galima rašyti visas lietuviškas raides, todėl galiu rašyti taisyklingai.

Po kelių minučių neatgaudama kvapo atbėga Aušra ir net neperžengusi slenksčio klausia kas nutiko, kad ruošiam karstus, ir net ne vieną.

– Kokius karstus? Ką čia prasimanai? – klausiu.
– Rašei, kad ruoši karstus. Tai kas atsitiko?
– Nerašiau apie jokius karstus, o cepelinai tuoj išvirs, – vis dar nesusigaudau.

Aušra lengviau atsikvepia ir rodo mano rašytą žinutę „Ruosiame karstus, ateikite!“.

Skaitau ir savo akimis netikiu: juk rašiau taisyklingai. Visiems susirinkus klausiu, ar niekas neišsigando, kad pradėjau jiems ruošti karstus? Draugai patvirtina, kad iš pradžių ir jie taip perskaitė, bet po to pastebėjo, kad ir žodis „ruošiame“ parašytas „šveplai“. Tad ir nepanikavo.

Kai jau buvome sotūs, pradėjome eksperimentus – ėmėme vieni kitiems siuntinėti žinutes ir žiūrėti, kas ką gauna. Aptikome tik vieną aparatą, iš kurio išsiųstos žinutės nueina gerai. Kituose išvis nebuvo galima surinkti lietuviškų raidžių arba, nors ir gerai surinktos, nueina sugadintos (kaip ir iš manojo).

Išsiaiškinome, kad visi mūsų bandyti aparatai buvo pirkti ne užsieny ir ne bet kur Lietuvoje, o firminėse mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų parduotuvėse.

Mano aparate galima nustatyti rusų kalbą. Dėl viso pikto pabandžiau surinkti ir išsiųsti rusišką žinutę. Visų nuostabai nuėjo gerai. Dar įdomiau – kai į lietuvišką žinutę įdedu bent vieną rusišką raidę, tada ir visos lietuviškos raidės išsiunčiamos teisingai.

Kyla daugybė klausimų: kodėl kai kuriais mobiliaisiais telefonais taisyklingai parašytas tekstas sugadinamas – raidės su diakritiniais ženklais pakeičiamos kitomis raidėmis ar ženklais? Kodėl kai kurių telefonų klaviatūra apskritai negalima surinkti visų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių? Kodėl Lietuvoje pirktais telefonais rusiškai rašyti galima, o lietuviškai – ne? O gal per daug norime? Gal tam nėra techninių galimybių?

Pabandžiau atsakymo paieškoti spaudoje ir internete.

Pasirodo, reikalingos technologijos yra numatytos ir sukurtos. Informacinės visuomenės plėtros komiteto svetainėje (www.likit.lt) rašoma: „Judriojo ryšio (mobiliųjų) telefonų įranga kol kas yra kiek silpnesnė, negu kompiuterių, tačiau čia irgi yra techninės galimybės siunčiant trumpąsias žinutes (SMS) naudoti lietuvių kalbos abėcėlės raides. Žinutės mobiliuosiuose telefonuose koduojamos unikodu paremta UCS2 koduote, lietuvių kalbos abėcėlės raidžių naudojimą mobiliuosiuose telefonuose reglamentuoja tarptautinis standartas ETSI ES 202 130“.

Informacija apie minėtą standartą buvo pateikta „Kompiuterijos“ žurnalo š. m. Nr. 5 straipsnyje „Lietuvių kalba ir mobiliųjų telefonų žinutės“. Čia nurodoma ant kurių klavišų pagal standartą turi būti išdėstytos visos 32 lietuvių k. abėcėlės raidės. Ten pat rašoma: „...telefonai, neturintys čia išvardytų pagal tarptautinį standartą numatytų raidžių, į Lietuvą neturėtų būti importuojami“. Deja, dar importuojami. Bet ir su tais, kuriais galima surinkti visas raides, dar ne viskas gerai.

Tai, kad į lietuvišką žinutę įmaišius bent vieną rusišką raidę, teisingai išsiunčiamos ir visos lietuviškos raidės, akivaizdu, jog lietuviškų raidžių kodavimo ir išsiuntimo mechanizmas veikia. Tiktai kažkas jį tyčia ar netyčia užblokavo. Tai, kad tokia klaida buvo pražiopsota ir masiškai prekiaujama aparatais su defektu, nedaro garbės jų tiekėjams ir prekybininkams. Reikia tikėtis, kad klaida nedelsiant bus ištaisyta. Juo labiau, kad tokiai klaidai ištaisyti didelių pastangų nereikia – tai gali patvirtinti kiekvienas, bent kiek nusimanantis apie rašto ženklų kodavimą.

Peržiūrėjau ir daugelį mobiliaisiais telefonais prekiaujančiųjų svetainių. Nė vienoje neradau informacijos apie tai, kurie telefonai tinka lietuviškoms žinutėms persiųsti, kurie ne. Tačiau radau Ryčio Umbraso parengtą tinklalapį http://papartis.infoseka.lt/sms.htm, į kurį jis ir jo kolegos deda testavimo rezultatus. Tai pagalba tiems, kas nori nusipirkti telefoną be defekto.

Į lentelę surašyta per 40 telefonų. Iš testavimo rezultatų matyti, kad lietuviškas žinutes gali priimti beveik visi (išskyrus du pasenusius modelius), surinkti lietuviškas žinutes galima 60 proc. aparatų, bet teisingai išsiųsti gali tik trečdalis iš jų, dar iš trečdalio galima išsiųsti į žinutę įterpus bent vieną rusišką raidę. Trečias trečdalis – beviltiški.

Tinklalapyje rašoma: „Egzistuoja senokai sukurta įvairiakalbių SMS žinučių persiuntimo technologija. Tačiau Lietuvoje neretai parduodami telefono aparatai su išjungta lietuviškų SMS žinučių siuntimo (rečiau rodymo) galimybe. Lentelėje pateikiami testų duomenys parodo, kaip telefono aparatai geba siųsti ir rodyti su visais lietuvių kalboje naudojamais diakritiniais ženklais parašytą SMS žinutę. SMS žinutės tampa gyvenimo dalim ir tai, kaip aparatai gebės persiųsti mūsų tekstus, lems lietuviško rašto kasdieninėje buitinėje kalboje likimą. Perkantieji telefono aparatą neturi jokios informacijos apie SMS įvairiakalbių žinučių aparatuose galimybes“.

Taigi tikimybė nusipirkti telefono aparatą su defektu labai didelė. Todėl mes, pirkėjai, turime pirkdami mobilųjį telefoną patikrinti, kaip išsiunčiama žinutė, kurioje yra raidžių su diakritiniais ženklais: ą, č, ė, į... Pavyzdžiui, surinkti žodį ačiū. Telefonuose, kuriuose raidės išdėstytos ant skaitmenų klavišų, raidės su diakritiniais ženklais būna ant joms „giminingų“ raidžių be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, raidė č ant to paties klavišo kaip ir c, ir gaunama kelis kartus iš eilės paspaudus raidės c klavišą. Jeigu kai kurių raidžių (pvz., č arba ū) išvis negalima surinkti, tai reiškia, kad telefonas Lietuvai nepritaikytas ir nėra ko toliau jį tikrinti. Jeigu šias raides galima surinkti, tai dar nereiškia, kad jos bus teisingai išsiųstos.

O kam siųsti? Paprasčiausia – sau pačiam. Čia pat tame pačiame telefono aparate galima pamatyti tik ką išsiųstą žinutę ir patikrinti ar tikrai gavote ačiū, o ne aciu. Jei viskas gerai, telefonas čia aprašyto defekto neturi ir galima jį drąsiai pirkti.

Visa tai – tik skylių lopymas. Defektus reikia šalinti, o ne taikstytis prie jų. Tai telefono aparatų ir jų programinės įrangos gamintojų pareiga. Telefonų pirkėjai defektų taip pat nepašalins. Galima prie to tik prisidėti būnant reiklesniems. Prekybininkai taip pat defektų nepašalins, tačiau jie gali netiesiogiai „paspausti“ gamintojus pasirinkdami tik kokybiškus telefonus.

Neblogai pas mus sutvarkyta maisto produktų gamyba ir prekyba. Sėkmingai užkertamas kelias nekokybiškiems produktams. Tačiau yra ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Jeigu ji imtųsi iniciatyvos užkirsti kelią netinkamų telefonų importui ir prekybai, reikalai pajudėtų sparčiau.

Matematikos ir informatikos institutas, Informatikos metodologijos skyrius.