80 procentų moterų nemoka parašyti savo pavardės 

Sigita Pedzevičienė

Kur taip gali būti? Tikriausiai spėjate: kur nors mažai žinomame Azijos ar Afrikos užkampyje? Taip yra Europoje – jos centre.

„Lietuvos Aido“ 270-ajame numeryje perskaičiau straipsnį apie lyčių lygybę ir nelygybę elektroniniame pašte. Kilo mintis pasidomėti, ar pačios moterys nediskriminuoja savęs. Tikrinti, kaip jos rašo pavardes elektroniniuose laiškuose, būtų ne visai objektyvu, nes tai būtų tik man rašančiųjų, t. y. mano draugių ir kolegių statistika. Kas kita pasižvalgyti po pokalbių programas. Jose galima pamatyti visų užsiregistravusių asmenvardžius.

Tam pasirinkau populiarią pokalbių programą „Skype“. Čia be jokių reguliavimų, t. y. be papildomų pastangų galima rašyti visas specifines raides su diakritiniais ženklais, t. y. ą, ė, š, ž ir kt.

Visos lietuviškos moterų pavardės baigiasi raide ė (-ytė, -aitė, -iūtė, -ienė). Patyrinėjus minėtose programose įrašytus asmenvardžius, paaiškėjo, kad apie 80 procentų Lietuvos moterų taisyklingai parašyti savo pavardės nemoka. Tai nesunku apskaičiuoti, nes akivaizdu, kuri parašyta teisingai – baigiasi raide ė (su tašku), ir kuri neteisingai – baigiasi e (be taško). Taigi mažaraščių nereikia ieškoti pasaulio užkampiuose...

Langas su lietuviškais asmenvardžiais  

Gavus tokį pribloškiantį rezultatą, maga pažiūrėti, ar moka pavardes rašyti kitų šalių moterys. Tiktai ne visose kalbose paprasta nustatyti, kaip turi būti parašyta viena ar kita pavardė. Pavardžių rašymo dėsningumą turi islandų kalba. Visos islandžių pavardės turi vieną raidę, nesančią anglų kalbos abėcėlėje, – ó (o su dešininiu kirčiu) ir baigiasi dóttir, kas reiškia „duktė“. Pavyzdžiui, Gunnars dukterų pavardės būtų Gunnarsdóttir (o sūnų – Gunnarsson).

Todėl patyrinėjau islandžių pavardes. Ir, mano nuostabai (ir pasigėrėjimui), beveik visos Islandijos moterys savo pavardes rašo taisyklingai.

Netaisyklingai parašytų pavardžių aptikau apie nei 20 procentų. Taigi save gerbiančių ir savo pavardžių nedarkančių islandžių procentas apie 4 kartus didesnis negu lietuvių. Verta susimąstyti. Ar netampame Europos neraštingumo centru?

Langas su islandiškais asmenvardžiais

Kyla klausimas, kodėl taip yra?

Ar lietuvės nemoka taisyklingai rašyti?
Vargu.

Beveik 84 procentai 15 metų ir vyresnių moterų turi pagrindinį arba aukštesnį išsilavinimą (Statistikos departamentas http://www.stat.gov.lt/lt/, 2005 metų duomenys).

Techninės galimybės taip pat yra.

O gal mažiau gerbiame save?
Juk svarbu kaip pats save pristatysi.

Mielos moterys ir merginos, gerbkime savo pavardes ir pačios save!  

Matematikos ir informatikos institutas, Informatikos metodologijos skyrius.