Lietuvybė „Microsoft Excel 2007“ programoje

Sigita Pedzevičienė

Prieš ketverius metus išvydome naują sulietuvintą raštinės programų rinkinio komponentą – „Microsoft Excel 2003“ skaičiuoklę. Tuomet kai kas priekaištavo, kad ne viskas išversta į lietuvių kalbą, rasta vertimo ir kitų lokalizacijos netikslumų. Prieš metus pasirodė nauja sulietuvinta skaičiuoklės versija „Excel 2007“. Taigi, dabar jau galima recenzuoti kaip „subrendusį“ gaminį.

Ne visos naujovės patrauklios

Programa papildyta naujomis funkcijomis arba išplėstos jau buvusios galimybės: viename skaičiuoklės lape yra daugiau eilučių ir stulpelių, patobulintos suvestinės lentelės, galima rikiuoti net pagal 64 lygius, duodama naujų diagramų pavyzdžių, dokumentą galima išsaugoti PDF ir XPS formatu – pakuotu failų rinkiniu ir kt.

Į lietuvių kalbą išversti beveik visi dialogo langų tekstai, diegimo programa ir žinynas.

Naujosios skaičiuoklės sąsaja su vartotoju ir vidinė dokumento struktūra iš esmės skiriasi nuo ankstesnių šios programos atmainų. Originali meniu struktūra: neliko netikslaus pirmosios meniu grupės pavadinimo Failas. Vietoj jo – piktograma.

Programoje originaliai pateikiamos komandų klavišų raidės – paspaudus Alt, vietoj įprastų pabrauktų atsiranda didelės raidės atskiruose langeliuose, ties jas atitinkančiais meniu punktais.  

Atrodo gražiai, bet ši naujovė tik pagrindiniame lange. Gilesniuose meniu – įprastai pabrauktos raidės. Deja, prieigos klavišų raidės parinktos ne visai tinkamai: tik viena sutampa su pirmąja meniu punkto pavadinimo raide (Puslapio maketas), o kai kurių (H, A, N) iš viso nėra pavadinime (Pagrindinis, Duomenys, Rodymas).

Į dokumentą automatiškai įterpiama data taisyklingu trumpuoju formatu, bet tuo atveju, kai įterpiamoje datoje yra tik mėnuo ir diena, pirmiau rašoma diena, tik po to mėnuo.

Ilguoju datos formatu mėnesio pavadinimas rašomas ne kilmininko, o vardininko linksniu.

Dokumentų lapų formatas A4 atitinka Lietuvoje galiojančias raštvedybos normas, tačiau kitų, atitinkančių normas (A3, A5 ir pan.), nėra.  

Vertėjai dar gali dirbti

Pasitaiko neišverstų pavadinimų, pavyzdžiui, PivotTable, SharePoint, WordArt, Visio Pivot, Cleartype ir kt.

Yra nemažai taisytinų terminų: vėliausias pasirinktinis parametras (= vėliausiai pasirinktas parametras), diapazonas (= langelių blokas), tema (= apipavidalinimas) ir kt.

Daugelio diagramų pavadinimai neatitinka teikiamų aprobuotuose žodynuose: sudėtinė histograma (= sudurtinė diagrama), 100% sudėtinė diagrama (= procentinė diagrama), diagrama trimatėje erdvėje (= trimatė diagrama), 100% sudėtinė diagrama trimatėje erdvėje (= procentinė trimatė diagrama), cilindrinė diagrama (= ritininė diagrama), piramidės diagrama (= piramidinė diagrama), išskaidyta skritulinė diagrama (= išpjovinė diagrama), plokštuminė diagrama (= sritinė diagrama), rutulinė diagrama (= burbulinė diagrama), radaro principo diagrama (= spindulinė diagrama).

Rikiavimas (išdėstymas į eilę pagal kurį nors parametrą, skaičių – pagal jų dydį, žodžių – pagal raidžių rikiavimo eilę abėcėlėje ir pan.) painiojamas su rūšiavimu (suskirstymu į grupes (rūšis) pagal tam tikrą požymį: spalvą, tipą ir pan.).

Parašo sąrankos lange pareigos vadinamos asmens pavadinimu. Jei nebūtų šalia pateikto pavyzdžio (pvz., vadovas) būtų neįmanoma suprasti ką toje eilutėje reikia rašyti.  

Teks priprasti...

Pirmasis siūlomas šriftas – „Calibri“, nors Lietuvoje dažniausiai vartojamas „Times New Roman“. Beje, skliaustuose nurodyta, kad jis numatytas pranešimų tekstams, nors ši programa skirta duomenims apdoroti, diagramoms braižyti, ataskaitoms rengti ir pan. Į ilgą šriftų sąrašą, kuriame yra ir egzotiškų, neįtraukti Lietuvoje paplitę originalūs lietuviški (Aistika, Palemonas).

Be lietuvių kalbos žodyno rašybai tikrinti, dar yra lenkų, 18 anglų, 21 ispanų, 15 prancūzų, 5 vokiečių ir 2 rusų k. dialektų žodynai. Įdomu, ar dažnai lietuviams prireikia, pavyzdžiui, tikrinti Maroko prancūzų kalba parašytą tekstą? Geriau vis dėlto būtų geriau estų, latvių kalbų žodynai?

Programoje yra tezauras, deja, tik anglų, lenkų, rusų ir vokiečių k.

Įdiegta vertimo funkcija. Pavyzdžiui, galima išversti iš graikų į olandų kalbą, tačiau nei į lietuvių kalbą, nei lietuviško teksto į kokią nors kalbą išversti nėra galimybės.

Tezauras ir vertimas – ne tik skaičiuoklės problema. Jie naudojami (ir dar intensyviau) ir kitose raštinės rinkinio programose.

Pasitaiko įvairių netikslių teiginių, pavyzdžiui, šis šrifto dydis sistemoje neįdiegtas (ne dydis, o pats šriftas neįdiegtas), funkcija grąžina skaičiaus modulį (pateikia, o ne grąžina).

Daug funkcijų argumentų pavadinimų neišversta, o ir tarp išverstų pasitaiko nežinia ką reiškiančių. Pavyzdžiui, kas yra pirmieji du funkcijos ACCRINT argumentai, galima maždaug nuspėti, bet ką galėtų reikšti „sudengimas“?

Žinynas išverstas neblogai, tačiau ir jame yra nesklandumų. Neišversti klavišų pavadinimai, pavyzdžiui, Enter (= įvedimo klavišas, įvesti). Ne visur simboliniai pavadinimai, (pvz. „Excel“) rašomi kabutėse. Aiškinant, kaip veikia automatinis rašybos tikrinimas, pateikiamas netinkamas pavyzdys.

Kam demonstruoti teisingą lietuvišką žodį ir pasiūlymus jį keisti angliškais?

Nesklandžių arba netikslių frazių dažniausiai pasitaiko ten, kur aiškinami subtilesni dalykai. Susidaro įspūdis, kad vertėjas nebuvo įsigilinęs į programos atliekamus veiksmus ir kai ką vertė pažodžiui.

Nors trūkumų nemažai, tačiau jie nesumenkina viso gana didelės programos įvaizdžio – naudotis lokalizuota programa gerokai paprasčiau, negu angliška.  

Matematikos ir informatikos institutas, Informatikos metodologijos skyrius.