Klajonės tarp raidžių ir skaitmenų

Ilgokai pasisvečiavęs užsienyje ir užsidirbęs pinigų pagaliau grįžau į Lietuvą. Nusprendžiau vestuvių proga sūnėnui padovanoti tūkstantinę. Girdėjau, kad Lietuvoje apie pinigus vokeliuose garsiai nekalbama, tad einu į „Hansabanką“ – sąskaitą atidarysiu ir sūnėnui pervesiu. Mandagi banko darbuotoja pasiūlė sudaryti ir internetinių paslaugų sutartį, kad toliau sąskaitą galėčiau tvarkyti pats. Sakau: „seno kompiuterio neparsivežiau, o naujo dar nenusipirkau“. „Nieko tokio, – sako – Antai kampe stovi viešai prieinamas kompiuteris. Prašom, naudokitės“. Dar paaiškino, kad pirmiausia reikia surinkti naudotojo numerį ir slaptažodį ir kad juos reikia rinkti dešinėje klaviatūros pusėje. Vokietijoj skaičius rinkdavau viršuje kairėj, pagalvojau, kad lietuviai, darydami kitaip, bus sugalvoję originalų slaptažodžių apsaugos būdą.

Sūnėno vardą surinkau, o su pavarde Šinkūnas nė iš vietos. Nerandu raidės Š ir tiek. Vėl einu prie langelio. Darbuotoja paaiškina: reikia spausti skaitmenį 6, prisiminti nesunku – „šeši“ turi net dvi Š.

Kai prireikė raidės ū, imu ieškoti skaitvardžių su šia raide. Pasiekęs tūkstantį bandau rinkti. Surenku 1000, gaunu ą000. Tai bent! Dar kartą klausti nepatogu. Iš eilės bandau kitus klavišus. Tą nelemta ū pasirodo esanti netoli šešetuko, pasislėpusi po skaitmeniu 8, nors „aštuoni“ neturi ū. Užsirašiau koks skaitmuo kokią raidę reiškia lietuviškai, kad kitą kartą nereikėtų klaidžioti (vėliau pastebėjau, kad banko darbuotojos raides ant savo kompiuterių klavišų užrašę rašikliu, gal ir patogiau, negu ant lapelio). Neradau tik Ž. Ne veltui sako: „Paskutiniam paršui...“.

Ketinu pirkti nešiojamąjį kompiuterį. Bet jo klaviatūra mažesnė – neturi dešinės pusės su skaitmenimis. Teks apsieiti tik su nuliu ir devynetu – jų klavišų lietuviškos raidės dar nėra okupavusios. Vadinasi, sūnėnui galėčiau pervesti ne 1000, o 999 litus. Dar idėja – 999,99. Visai kaip prekės kaina parduotuvėj! O jei sūnėnas palauktų kol apyvartoje neliks baltų centų, tai gautų visą tūkstantį.

Surenku 999,99. Kompiuteris kaip mat ištaiso į 999.99. Surenku dar kartą. Kompiuteris atkakliai daro tą patį. Taškas mažai skiriasi nuo kablelio. Bet su pinigais menki juokai: ims bankas ir perves 99999 litus. Nepasiginčysi – iš mokyklos laikų prisimenu, kad taškais skirstėme didelių skaičių skaitmenis po tris. Tiek to dėl tų 99 centų. Pervesiu 999. Gal sūnėnas neįsižeis – pagalvos, kad bankas už paslaugą litą paėmė.

Parėjęs namo skambinu pažįstamam kompiuterininkui, nes, jaučiu, su dviem skaitmenimis ilgai neištversiu. Jis man ėmė aiškinti, kaip surinkti kitus skaitmenis: ką laikant paspaustą vienu pirštu, spausti kitu. Padėkojau nespėjęs įsiminti jo greitakalbe pasakytų angliškų klavišų vardų. Vokietijoje buvau įpratęs klavišus vadinti vokiškai ir ant jų matyti vokiškus užrašus. Tikėjausi Lietuvoje rasti lietuviškus, bet...

Nešiojamąjį kompiuterį vis tiek pirksiu. Gal perprasiu lietuviškas mandrybes ant klavišo matyti vieną, o paspaudus gauti kitą...

Ė. Klavišėnas

Verslo klasė. 2007 m. gruodis, p. 14

« kitos miniatiūros