Vieta, į kurią sudedami failai.

Įprasta į vieną aplanką dėti ką nors bendrą turinčius failus.

Į aplanką gali būti dedami ir kiti aplankai. Taip atsiranda aplankų hierarchija. Pavyzdžiui, šio žodyno elektroninėje versijoje kiekvienam straipniui, kurio pavadinimas prasideda ta pačia raide (pvz., A), skiriamas atskiras failas. Visi atskirų raidžių aplankai sudėti į vieną didelį aplanką, pavadintą EKŽ.

Tai pačiai sąvokai įvardyti dar vartojamas giminingas terminas katalogas.

Kompiuterio ekrane failų sandara pateikiama taip, lyg jie būtų sudėti į aplankus. Kompiuterio naudotojas gali aplanką su visais į jį sudėtais failais ir poaplankiais kopijuoti, perkelti, šalinti, pakuoti ir pan. Todėl natūraliau šią sąvoką vadinti aplanku. Juolab, kad katalogas žymi kitą sąvoką kompiuterijoje, su kuria susiduria operacinių sistemų projektuotojas.

Pavyzdžiai: brukalo aplankas, gautų laiškų aplankas, išsiųstų laiškų aplankas, juodraščių aplankas, kopijuoti į aplanką, naujų laiškų aplankas, numatytasis darbalaukio aplankas, perkelti į aplanką, siunčiamų laiškų aplankas, skaitytų laiškų aplankas.

Dar žr. poaplankis, viršaplankis.