Failų ir kitų katalogų, kurie čia vadinami pakatalogiais, sąrašas, kuriame yra jų vardai ir kita informacija apie juos: sukūrimo datos ir laikai, failų dydžiai bei požymiai. Tai panašu į įprastos bibliotekos katalogą, kuriame laikoma tik informacija apie knygas, bet ne pačios knygos. Tačiau dirbant su kompiuteriu susidaro įspūdis, lyg failai būtų pačiame kataloge, kuriuos dažnai vadiname aplankais. Iš tiesų aplankas ir katalogas yra skirtingi daiktai. Laikmenų viduje yra katalogai.

Tas pats objektas gali būti įtrauktas į kelis katalogus, bet įdėtas tik į vieną aplanką.

Kompiuterio naudotojas nemato, kaip iš tikrųjų duomenys sudėti į laikmeną. Kompiuteris tą pačią informaciją pateikia aplankų pavidalu. Taip patogiau kompiuterio naudotojui. Taigi laikmenų programuotojas dirba su katalogais, o kompiuterio naudotojas – su aplankais.

Pirmieji su informacija apie failus susidūrė programuotojai. Nuo jų katalogas pateko ir į kompiuterio naudotojų leksiką. Laikui bėgant čia vis daugiau girdimas tikslesnis terminas – aplankas, o katalogas lieka programuotojų leksikoje.