Geriau būtų, kad telefonai su defektais nebūtų pardavinėjami
Gintautas Grigas
Mobilieji telefonai kasdien tobulėja. Jais jau galima ir fotografuoti, ir po internetą naršyti. Tobulėja ir žinučių siuntimas. Galima siųsti ne tik paprastą tekstą, bet ir vaizdus, muziką. Spartėja ir teksto rinkimas. Į telefonus įdedamas žodynas pagal kurį aparatas iš vieno klavišo paspaudimo bando nuspėti, kuri iš kelių ant jo užrašytų raidžių tiktų į renkamą žodį. Ir dažniausiai nuspėja teisingai. Taigi rinkti žinutes galima ir patogiai, ir sparčiai. Apie tai daug rašoma telefonų reklamose.
Bet... nutylima apie trūkumus, defektus. Apie tai, kad Lietuvoje pardavinėjami mobilieji telefonai su defektais Lietuvos Aidas rašė š. m. lapkričio 27 d. (Nr. 270) (>>>). Priminsime, kad ten buvo kalbama apie telefonus, kuriuose nėra visos lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, arba, jei jos yra, tai išsiunčiant teisingai surinktą žinutę jos tekstas sugadinamas raidės su diakritiniais ženklais (pvz., ą, č, ė, ...) pakeičiamos kitomis raidėmis. Ir taip dėl šio defekto pastangos parašyti taisyklingą, sklandžią žinutę nueina perniek.
Bet svarbu ne tik patys liūdni faktai, bet ir priežastys dėl ko taip atsitinka. Kitaip sakant, geriau gydyti ligą, o ne jos simptomus, dar geriau pašalinti ligą sukeliančias priežastis.
Savo galimybėmis mobilieji telefonai artėja prie kompiuterių. Panašių problemų su lietuviškais rašmenimis buvo ir kituose kompiuteriniuose tekstuose.
Tam, kad bent iš dalies būtų sutvarkytos valstybinės kalbos problemos kompiuteriuose, Lietuvos Vyriausybė dar 1997 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 678 Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo, kuriame buvo rašoma:
2. Nustatyti, kad nuo 1998 m. balandžio 1 d. kompiuterinės technikos gaminiai, perkami valstybės ir savivaldos institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms privalo būti sertifikuoti pagal tinkamumo juose naudoti lietuviškus rašmenis reikalavimus (pagal 2 priedą).
O tame priede pasakyta:
1. Kompiuterinės technikos gaminiai turi teisingai apdoroti lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. Jeigu numatyta galimybė dirbti su kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir tam tikslui parengiama automatiškai.
2. Kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroninis paštas, Internetas ir panašiai) lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus.
Praėjo beveik dešimt metų, o bėdų vis dar pasitaiko. Kodėl? Ar buvo kas nors daroma šiuo klausimu?
Taip. Tik ne ta kryptimi?
1998 m. liepos 9 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 856, kuriame atidėjo minėto nutarimo įgyvendinimo terminą dar metams iki 1999 m. liepos 1 d.
Dar kartą nutarimo vykdymo terminas buvo atidėtas 2000 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 943.
Ir pagaliau 2001 m. balandžio 27 d. klausimas buvo galutinai išspręstas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 481 buvo išvis panaikintas daug vilčių teikęs LR Vyriausybės nutarimas Nr. 678 Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo.
Daugelis galėtų pasakyti, kad jau šis tas lietuviško kompiuteriuose atsirado ir nesant sertifikavimo rašome kompiuteriu lietuviškus tekstus, galime rašyti lietuviškus laiškus, jau turime ir į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų. Bet ar pakankamai?
Lyginant su programų vertimu į kitas kalbas, nuo Europos Sąjungoje vartojamų 20-ies kalbų vidurkio atsiliekame apie 23 kartus (ne absoliučiu kiekiu, o santykiniu įvertinus lietuviškai kalbančių skaičių), apie 10 metų pavėlavome su tarptautinio lietuviškų rašmenų kodavimo standarto ISO 8859-13 įvedimu į operacines sistemas Windows, jau apie 15 metų vėluojame su kompiuterių komplektavimu tarptautinius ir Lietuvos standartus atitinkančia visaverte klaviatūra. Jeigu būtų veikęs kompiuterinės įrangos sertifikavimas, tikrai lietuvybė kompiuteriuose būtų arčiau kitų Europos kalbų lygio.
Prieš 1520 metų dauguma Lietuvoje parduodamų kompiuterių tiko tik angliškiems arba rusiškiems tekstams apdoroti. Dabar panaši lietuvių kalbos situacija mobiliuose telefonuose. Bet mobiliųjų telefonų turime kur kas daugiau, negu kompiuterių. Be to dalį kompiuterių keičia modernūs telefonai. Todėl ir problema aktualesnė, ir pasekmės sunkesnės. Jau pasigirsta balsų, kad darkydami kalbą telekomunikacijose tampame beraščių tauta.
Mobiliųjų telefonų sertifikavimas lietuvių kalbos požiūriu būtų veiksminga priemonė užkirsti kelią lietuvių kalbos darkymui žinutėse, iš telefonų siunčiamuose elektroniniuose laiškuose ir kitose tekstinėse komunikacijose.
Interneto svetainės Lietuvių kalba informacinėse technologijose archyvuose tebeguli dar 2001 m. parengtas programinės įrangos sertifikavimo nuostatų projektas (http://www.likit.lt/frames/turinys/turinys.htm, sk. Sertifikavimas). Jį atnaujinus, papildžius mobiliųjų telefonų klausimais ir jam suteikus juridinio dokumento statusą, tikrai sumažėtų ar išvis išnyktų pavojus nusipirkti lietuviškam susirašinėjimui netinkamą telefoną.
Lietuvos aidas 2006 m. gruodžio 21 d., Nr. 292 (10085), p. 1, 3.
« atgal