Asmenvardžių ir vietovardžių rašybos klaidos pokalbių programų registracijos duomenyse

Gintautas Grigas, Sigita Pedzevičienė

Santrauka

Pateikiama vardų, pavardžių ir miestų rašybos klaidų statistika pokalbių sistemos „Skype“ abonentų registracijos duomenyse. Buvo tikrinamos dažniausiai pasitaikančios klaidos – vietoj raidžių su diakritiniais ženklais (ą, č, ė ir kt.) rašymas kitų į jas panašių raidžių be diakritinių ženklų (a, c, e ir kt.). Palyginama, kaip šias klaidas daro įvairių tautų pokalbių dalyviai.

Vardų rašybai tikrinti buvo imama po šešis kiekvienos kalbos dažniau vartojamus vardus (pvz., lietuvių – Aušra, Ramūnė, Rūta, Šarūnas, Žilvinas, Kęstutis). Teisingai savo vardus užrašė: 73% čekų, 83% danų, 85% estų, 65% islandų, 30% latvių, 40% lenkų, 17% lietuvių ir 96% vokiečių.

Panašų pavardžių rašymo dėsningumą turi lietuvių ir islandžių pavardės. Abiejų tautų moterų pavardės turi raidžių su diakritiniais ženklais: lietuviškos baigiasi -ytė, -aitė, -iūtė, -ienė, o islandiškos baigiasi -dóttir (kas reiškia duktė). Paaiškėjo kad teisingai pavardes užrašė 80% islandžių ir 20% lietuvių.

Miestų vardų rašybai tikrinti buvo imama po tris didžiausius kiekvienos valstybės miestus, kurių vardai turi raidžių su diakritiniais ženklais (Lietuvos – Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai). Savų miestų vardus teisingai užrašė 87% čekų, 100% danų, 97% estų, 68% islandų, 23% latvių, 82% lenkų, 17% lietuvių ir 100% vokiečių.

Laikoma, kad viena svarbiausių žemo lietuvių raštingumo lygio priežasčių – nevisavertės „skaičiukinės“ klaviatūros naudojimas.

Informacijos mokslai. 2007, t. 42–43, p. 145–148.

« kiti straipsniai